Teisininkė pabrėžė, kad atsakymas nėra vien apie „kubilą“. Teisiškai svarbiausia ne kaip daiktas pavadintas, o kuo jis kūrenamas ir kokį įrenginį jis turi.
„Jeigu kubilas šildomas malkomis, briketais ar kitu kietuoju kuru, jo krosnelė negali būti vertinama vien kaip „nekaltas poilsio daiktas“. Tai yra kietu kuru kūrenamas įrenginys, dažniausiai su pakura ir dūmtraukiu.
Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių redakcija: kietu kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, lauko židiniai ir ugniakurai turi būti naudojami ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų“, – aiškino R.Joskaudienė.
Todėl, pasak jos, argumentas: „čia juk ne šašlykinė, o kubilas, be to, krosnelė uždara“ – nėra pasiteisinimas.
Uždara pakura dar nereiškia, kad nėra:
– įkaitusių paviršių;
– žiežirbų rizikos per dūmtraukį;
– netinkamo kuro naudojimo;
– dūmų, kurie patenka į kaimyno gyvenamąją aplinką.
Svarbus niuansas, pasak R.Joskaudienės, yra tai, kad 6 metrų taisyklė siejama su atstumu nuo pastatų, o ne vien nuo tvoros.
„Taigi vien faktas, kad kubilas stovi prie tvoros, dar nebūtinai reiškia galimą pažeidimą pagal šią konkrečią taisyklę. Tačiau jeigu nuo kubilo krosnelės iki jūsų ar kaimyno namo, ūkinio pastato, pirties ar kito pastato nėra 6 metrų – jau atsiranda pagrindas kreiptis dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų įvertinimo“, – teigė teisininkė.
O kaip dėl dūmų?
Čia, pasak R.Joskaudienės, labai svarbu suprasti tai, kad net jeigu priešgaisrinis atstumas formaliai būtų išlaikytas, tai dar nereiškia, kad kaimynas gali nuolat dūmais „uždaryti“ kitam žmogui kiemą, terasą ar miegamojo langus.
„Nuosavybės teisė nėra absoliuti. Savo sklypu ir daiktais žmogus turi naudotis taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Jeigu dūmai sklinda reguliariai, intensyviai, patenka į kaimyno sklypą, namą, verčia uždaryti langus, riboja galimybę naudotis gyvenamąja aplinka, tai jau nėra vien „kaimyniškas nepatogumas“. Tai gali tapti teisiškai reikšmingu trukdymu naudotis nuosavybe“, – aiškino R.Joskaudienė.
Tokiose situacijose, pasak jos, svarbu rinkti įrodymus, o ne vien pyktis per tvorą.
Ką fiksuoti?
1. kada kūrenama – datos, valandos, dažnumas;
2. nuotraukos ar vaizdo įrašai, kuriuose matyti dūmų kryptis;
3. atstumas iki pastatų;
4. ar dūmai patenka į langus, terasą, kiemą;
5. ar jaučiamas deginamų atliekų, plastiko, dažytos medienos kvapas;
6. susirašinėjimas su kaimynu;
7. jei situacija rimta – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas.
Kur kreiptis?
Pirma – verta raštu kreiptis į patį kaimyną: paprašyti perkelti kubilą / krosnelę, paaukštinti ar tinkamai įrengti dūmtraukį, nekūrenti esant vėjui į jūsų namo pusę, naudoti tik sausą tinkamą kurą. Rašytinis kreipimasis vėliau tampa įrodymu, kad bandėte spręsti taikiai.
Antra – dėl 6 metrų atstumo ir gaisrinės saugos kreipiamasi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą / teritorinę priešgaisrinę gelbėjimo valdybą. Jeigu kūrenama dabar ir matote realią gaisro grėsmę – skambinama 112.
Trečia – jeigu kyla įtarimas, kad kūrenamos atliekos, dažyta ar impregnuota mediena, plastikas, baldų likučiai ar kitos netinkamos medžiagos, reikėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą.
Ketvirta – jeigu dūmai nuolat riboja galimybę naudotis sklypu ir namu, o institucinis kelias problemos neišsprendžia, galimas ir civilinis teisių gynimas: reikalavimas pašalinti pažeidimą, apriboti ar uždrausti konkrečiu būdu naudoti įrenginį, įpareigoti jį perkelti ar naudoti taip, kad dūmai nepatektų į kaimyno gyvenamąją aplinką.
„Mano praktinė rekomendacija: rinkti faktus ir įrodymus. Nes teisme ar institucijoje svarbu ne tai, kad „kaimynas erzina“, o tai, kad galima pagrįsti: dūmai yra ne pavieniai, o reguliarūs; ne menami, o realūs; ne tik nemalonūs, bet objektyviai trukdantys naudotis savo namais ir sklypu“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
