Sekite 15min Google
Pasak jos, dažna klaida – manyti, kad tokią situaciją reguliuoja vien Sodininkų bendrijų įstatymas ir kad dėl visko reikia kreiptis į vieną instituciją.
Iš tiesų būtina atskirti:
- paprasčiausiai estetiškai nepatrauklų sklypą;
- bendrijos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą;
- savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą;
- žemės nesutvarkymą taip, kad ji nebebūtų tinkama naudoti pagal paskirtį;
- atliekų kaupimą ar aplinkos teršimą;
- konkretų kaimyno nuosavybės teisių pažeidimą.
Nuosavybė nereiškia teisės sklypą palikti bet kokios būklės
Teisės aktai nereikalauja, kad kiekviename sodo sklype būtų idealiai nupjauta veja ar pagal kaimyno skonį sutvarkyti gėlynai. Tačiau nuosavybės teisė nesuteikia teisės savo neveikimu kenkti aplinkiniams.
Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2 punktas įpareigoja bendrijos narį tinkamai naudoti ir prižiūrėti sodo sklypą, nedaryti žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai, imtis priemonių prieš augalų kenkėjus, ligas, invazines rūšis ir augalų plitimą į kaimyninius sklypus. Analogiška pareiga taikoma ir bendrijai nepriklausantiems sklypų savininkams ar naudotojams.
„Taigi pasakymas „tai mano privatus sklypas, todėl ką noriu, tą darau“ teisiškai nėra pagrįstas, jeigu piktžolės, invaziniai augalai, kenkėjai, atliekos ar kiti padariniai jau daro žalą aplinkiniams“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Ką gali padaryti sodininkų bendrija?
Pirmiausia reikėtų patikrinti konkrečios bendrijos:
- įstatus;
- vidaus tvarkos taisykles;
- visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus.
Sodininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnis leidžia vidaus tvarkos taisyklėse reglamentuoti ramybės laiką, atliekų tvarkymą, smulkiųjų naminių gyvūnų laikymo sąlygas, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir kitus bendro gyvenimo klausimus. Šios taisyklės privalomos ne tik bendrijos nariams, bet visiems sodo sklypus bendrijos teritorijoje įsigijusiems asmenims ir lankytojams.
Todėl bendrijos pirmininkui ar valdybai galima pateikti rašytinį skundą, prašant:
1. užregistruoti pranešimą;
2. įvertinti, ar pažeistos bendrijos taisyklės;
3. raštu kreiptis į sklypo savininką;
4. nustatyti terminą pažeidimams pašalinti;
5. esant pagrindui, perduoti informaciją kompetentingai institucijai.
„Tačiau svarbu suprasti: sodininkų bendrija nėra savivaldybė ar inspekcija. Ji paprastai negali skirti administracinės baudos, savavališkai patekti į privatų sklypą, išvežti atliekų ar nupjauti žolės be savininko sutikimo arba kito aiškaus teisinio pagrindo“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Apleistas, nešienautas ir piktžolėmis apaugęs sklypas – pirmiausia savivaldybei
Jeigu kalbama apie aukštą žolę, piktžoles, nešienaujamą teritoriją, netvarką ar vietos švaros reikalavimų nesilaikymą, pirmiausia reikėtų kreiptis į:
- savivaldybės administraciją;
- savivaldybės Viešosios tvarkos padalinį;
- seniūniją – pagal konkrečioje savivaldybėje nustatytą tvarką.
Pati Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) yra išaiškinusi, kad apleistų, nešienaujamų ir piktžolėmis apaugusių sklypų kontrolė pirmiausia priskiriama savivaldybėms, kurios taiko savo tarybų patvirtintas tvarkymo ir švaros taisykles.
Už savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą ANK 366 straipsnis šiuo metu numato įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 Eur, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 140 iki 600 Eur. Tačiau atsakomybė galima tik nustačius konkretų atitinkamos savivaldybės taisyklių pažeidimą, o ne vien todėl, kad kaimynui nepatinka sklypo vaizdas.
Ar galima kreiptis į VTPSI dėl žemės naudojimo ne pagal paskirtį?
Vien aukšta žolė ar piktžolės dar nebūtinai reiškia, kad žemė naudojama ne pagal paskirtį.
Todėl vien dėl to, kad sklypas atrodo apleistas, kreipimasis į VTPSI nebūtinai bus tinkamiausias pirmasis žingsnis.
Tačiau VTPSI kompetencija gali atsirasti, jeigu faktinės aplinkybės rodo, kad:
- žemė naudojama ne pagal Nekilnojamojo turto registre nustatytą pagrindinę paskirtį ar naudojimo būdą;
- sklypas apskritai nesutvarkytas taip, kad jį būtų galima naudoti pagal jo pagrindinę paskirtį;
- pažeidžiamos sklypo ribos;
- savavališkai užimama svetima ar valstybinė žemė.
ANK 333 straipsnio 1 dalis už iki 3 hektarų žemės nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, numato įspėjimą arba baudą nuo 70 iki 140 Eur, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 140 iki 300 Eur. Šio straipsnio 1–6 dalyse nurodytų pažeidimų tyrimas šiuo metu priskirtas VTPSI.
„Taigi skunde nepakanka parašyti: „sklypas apleistas“. Reikėtų konkrečiai pagrįsti, kodėl jo būklė jau nebeleidžia žemės naudoti pagal nustatytą paskirtį“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Ką yra pasakę teismai?
Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-499-919/2019 nagrinėjo atvejį, kai sodo sklypas buvo apleistas, apaugęs medžiais ir krūmais, o mėgėjiškos sodininkystės veikla jame nebuvo vykdoma. Sklypo savininkui buvo paliktas galioti įspėjimas pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį.
„Šis pavyzdys rodo, kad tam tikrais atvejais ilgalaikė ir visiška sklypo nepriežiūra gali būti vertinama jau ne kaip estetinės tvarkos klausimas, bet kaip žemės nesutvarkymas naudoti pagal paskirtį.
Vis dėlto ši byla priimta tada, kai institucijų kompetencija buvo paskirstyta kitaip. Todėl šiuo metu paprastą nešienavimo ir vietos tvarkos klausimą reikėtų pradėti spręsti savivaldybėje, o VTPSI kreipimąsi grįsti konkrečiais žemės naudojimo reikalavimų pažeidimais“, – teigė R.Joskaudienė.
Jei sklype kaupiamos atliekos
Reikia atskirti senus daiktus nuo atliekų.
Pasak teisininkės, vien tai, kad sklype laikomi kaimynui negražiai atrodantys daiktai, savaime dar nereiškia neteisėto atliekų tvarkymo. Tačiau, jos teigimu, jeigu sklypas faktiškai paverstas sąvartynu, atliekos deginamos, skleidžia kvapą, teršia gruntą, vandenį ar kelia kitą aplinkosauginį pavojų, galima kreiptis į:
- savivaldybę dėl vietos švaros ir atliekų tvarkymo taisyklių;
- Aplinkos apsaugos departamentą dėl galimos taršos ar neteisėto atliekų tvarkymo;
- skubiosios pagalbos tarnybas, jeigu atliekos tuo metu deginamos ar kyla tiesioginis pavojus.
„Aplinkos apsaugos departamentas pagal gyventojų pranešimus tiria atliekomis užterštas teritorijas ir gali įpareigoti jas sutvarkyti bei nustatyti teršėją“, – teigė R.Joskaudienė.
O jei ginčas kyla dėl naminių ar ūkinių gyvūnų?
Gyvūnų laikymą gali reglamentuoti tiek bendrijos vidaus tvarkos taisyklės, tiek bendrieji valstybės reikalavimai ir konkrečios savivaldybės patvirtintos taisyklės. Todėl skirtingose savivaldybėse tam tikros laikymo sąlygos gali skirtis.
Institucija pasirenkama pagal pažeidimą:
- dėl savivaldybės gyvūnų laikymo taisyklių nesilaikymo, palaidų ar bepriežiūrių gyvūnų – savivaldybė;
- dėl netinkamų laikymo sąlygų, nepriežiūros ar gyvūno gerovės – VMVT;
- dėl agresyvaus gyvūno ar tiesioginės grėsmės žmonėms – policija arba 112.
Savivaldybės tvirtina ir kontroliuoja vietos gyvūnų laikymo taisykles, o VMVT vykdo gyvūnų gerovės kontrolę.
Kaip sprendžiami ginčai dėl medžių, krūmų ir gyvatvorių?
Sodininkų bendrijų įstatymas nustato konkrečius atstumus:
- aukštaūgiai, aukštesni kaip 3 metrų medžiai – ne arčiau kaip 3 metrai nuo sklypo ribos;
- šiaurinėje sklypo dalyje tokius medžius arčiau kaip 5 metrai galima sodinti tik turint rašytinį kaimyno sutikimą;
- iki 3 metrų užaugantys žemaūgiai medžiai – ne arčiau kaip 2 metrai;
- krūmai – ne arčiau kaip 1 metras;
- arčiau galima sodinti turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
„Jeigu ginčas kyla dėl seniai pasodinto medžio, būtina vertinti ir sodinimo laiką, tuo metu galiojusius reikalavimus, galimus kaimynų susitarimus bei realų poveikį kitam sklypui.
Civilinio kodekso 4.42 straipsnis leidžia nupjauti į savo sklypą patekusias kaimyno augalų šaknis ar šakas tik tada, kai:
1. kaimynas prieš tai buvo įspėtas;
2. jam buvo nustatytas terminas šakas ar šaknis pašalinti;
3. per terminą jis to nepadarė;
4. šakos ar šaknys realiai trukdo naudotis sklypu.
Ši norma nesuteikia teisės savavališkai patekti į kaimyno sklypą ar nukirsti visą medį“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Ką daryti?
Pirma. Užfiksuokite ne bendrą nepasitenkinimą, o konkretų pažeidimą: datas, nuotraukas, vaizdo įrašus, atliekų pobūdį, augalų plitimą, kvapus, kenkėjus, šakų ar šaknų patekimą, gyvūnų keliamą pavojų.
Antra. Patikrinkite bendrijos ir konkrečios savivaldybės taisykles. Skirtingos savivaldybės gali nustatyti skirtingus teritorijų priežiūros reikalavimus.
Trečia. Raštu kreipkitės į sklypo savininką ir bendrijos valdymo organą. Nurodykite pažeidimą, pridėkite įrodymus ir nustatykite protingą terminą jam pašalinti.
Ketvirta. Skundą teikite tai institucijai, kuri atsakinga būtent už konkretų pažeidimą. Tas pats abstraktus skundas penkioms institucijoms paprastai nėra veiksmingiausias kelias.
Penkta. Jeigu pažeidimas tęsiasi ir konkrečiai riboja galimybę naudotis nuosavu sklypu, galima reikšti reikalavimą pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus, o įrodžius žalą – prašyti atlyginti nuostolius. Civilinio kodekso 4.98 straipsnis suteikia savininkui teisę reikalauti pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimus, net jeigu jis nėra netekęs savo turto valdymo.
Kaimynystės ginčuose prieš kreipiantis į teismą ypač prasminga išbandyti mediaciją. Teismas gali išspręsti teisinį reikalavimą, tačiau nebūtinai atkurs santykius tarp žmonių, kurie ir toliau gyvens greta.
Svarbiausia taisyklė
Skunde nereikėtų apsiriboti sakiniu: „Kaimyno sklypas baisus ir netvarkingas.“
Kur kas veiksmingiau nurodyti:
„Piktžolės ir invaziniai augalai plinta į mano sklypą.“
„Sklype kaupiamos atliekos, sklinda kvapas ir veisiasi kenkėjai.“
„Medžio šakos patenka į mano sklypą ir trukdo juo naudotis.“
„Gyvūnai laikomi palaidi ir kelia realią grėsmę.“
„Sklypo būklė nebeleidžia jo naudoti pagal registruotą paskirtį.“
Pasak R.Joskaudienės, teisė gina ne nuo kaimyno estetikos ar gyvenimo būdo, kuris mums nepatinka. Ji gina nuo konkretaus teisės akto reikalavimo ir mūsų teisėtų interesų pažeidimo.
