Nuoma – mažumos pasirinkimas
Remiantis apklausos duomenimis, Lietuvoje būstą nuomos rinkoje dalyvauja penktadalis (22 proc.) respondentų.
„Lietuva patenka tarp tų Europos šalių, kuriose nuosavas būstas yra itin paplitęs – kartu su Rumunija, Slovakija, Vengrija ir Kroatija išsiskiriame tuo, kad didžioji dalis gyventojų gyvena jiems priklausančiuose namuose ar butuose. Tuo metu Vakarų Europoje matomas kitoks modelis – pavyzdžiui, Vokietijoje nuosavą būstą turi mažiau nei pusė gyventojų, o nuoma laikoma normaliu ir ilgalaikiu sprendimu“, – komentuoja „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Rasa Narė.
Kiek sumoka už nuomą?
Apklausa parodė, kad beveik pusė būstą nuomojančių respondentų už nuomą moka iki 300 eurų per mėnesį. Tai sudaro 10 proc. visų apklaustųjų. Iš jų 6 proc. nurodė, kad nuomos kaina per pastaruosius metus nepasikeitė, o 4 proc. teigė, kad ji išaugo.
301–500 eurų per mėnesį būsto nuomai skiria 8 proc. respondentų, iš kurių 5 proc. teigė, kad kaina nepakito, o 3 proc. – kad išaugo. 501–700 eurų intervale nuomojasi 4 proc. gyventojų, iš kurių 3 proc. sakė, kad nuomos kaina nesikeitė, o 1 proc. – kad padidėjo. Apklausos duomenimis, tik 2 proc. Lietuvos gyventojų būsto nuomai skiria daugiau kaip 700 eurų.
„Rezultatai atskleidžia gana aiškią dinamiką – didžioji dalis nuomininkų telpa į žemesnės ir vidutinės kainos segmentus. Vis dėlto, net ir šiuose segmentuose dalis gyventojų jaučia kainų augimą, o tai reiškia ir didėjantį finansinį spaudimą kasdienėms išlaidoms“, – sako R.Narė.
Skirtingos kainos – skirtingos gyventojų grupės
Apklausa atskleidė ir ryškesnius skirtumus tarp skirtingų gyventojų grupių.
Tarp tų, kurie už nuomą moka iki 300 eurų per mėnesį ir nurodo, kad kaina nepadidėjo, didesnė dalis gyvena Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse, taip pat šiame segmente daugiau žemesnio išsilavinimo respondentų – daugiau kaip trečdalis įgiję tik pradinį išsilavinimą.
Tuo metu 301–500 eurų nuomos segmentas labiau būdingas jaunimui – 16 proc. šios grupės atstovų sudaro 18–29 metų gyventojai, dažniausiai gyvenantys Vilniaus ir Kauno apskrityse.
„Jaunesni gyventojai dažniau renkasi nuomą didmiesčiuose dėl darbo, studijų ar gyvenimo būdo pasirinkimų. Tačiau kartu tai reiškia ir didesnę finansinę naštą, nes būtent didmiesčiuose nuomos kainos yra aukščiausios ir jautriausiai reaguoja į rinkos pokyčius“, – pažymi R.Narė.
Nuoma brango visuose miestuose
Remiantis „Aruodas.lt“ duomenimis, nuo 2025 m. balandžio iki 2026 m. gegužės būsto nuomos kainos augo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Vilniuje vidutinė buto nuomos kaina padidėjo nuo 14,5 iki 16,07 eurų už kvadratinį metrą, Kaune – nuo 11,8 iki 12,79 eurų. Klaipėdoje kainos kilo nuo 10,6 iki 11,4 eurų, Šiauliuose – nuo 8,4 iki 9,5 eurų, o Panevėžyje – nuo 8,09 iki 8,7 eurų.
„Matome, kad kainos per metus augo visoje Lietuvoje, tačiau augimo tempai skiriasi. Didmiesčiuose jie išlieka didesni dėl aukštesnės paklausos, o mažesniuose miestuose augimas lėtesnis ir stabilesnis“, – pastebi R.Narė.
Rinka ieško pusiausvyros
Nuomos rinkoje šiuo metu dominuoja senesnės statybos būstas, kurio pasiūla išlieka pakankama, todėl reikšmingo kainų šuolio artimiausiu metu tikėtis nereikėtų.
Kita situacija stebima naujos statybos segmente – čia būsto pasiūla ribota, todėl kainos išlieka aukštesnės ir gali augti sparčiau.
„Vis daugiau nuomininkų vertina ne tik kainą, bet ir gyvenimo kokybę – būsto vietą, infrastruktūrą, pastato būklę. Tai ilgainiui skatina rinkos diferenciaciją: kokybiškesni būstai išlaiko aukštesnes kainas, o senesnės statybos segmentas išlieka stabilesnis“, – sako R.Narė.
Bendros Europos tendencijos atskleidžia, kad būstas visoje Europoje tampa vis sunkiau įperkamas, tačiau Lietuva šiame procese juda kone sparčiausiu tempu. Europos Parlamento duomenimis, nuo 2010 m. iki 2025 m. pirmojo ketvirčio nuomos kainos ES vidutiniškai išaugo 27,8 proc., o Lietuvoje šis augimas siekė net 184 proc. ir buvo antras didžiausias visoje ES.
