Kol dauguma su Vilniumi pirmiausia susipažįsta vaikštinėdami Senamiesčio gatvėmis, Anja Kempa miestą atrado jį projektuodama. Tarptautinėje architektų studijoje RSHP dirbanti architektė buvo viena komandos narių, projektavusių naująjį verslo centrą „Sąvaržėlė“. Tačiau pažintis su sostine nesibaigė architektūriniais brėžiniais – stebėdama miesto ritmą, skirtingų epochų architektūrą, gamtą ir kasdienį žmonių judėjimą, ji Vilnių pamatė kaip vientisą pasakojimą. Ši patirtis virto dviem originaliais meno kūriniais.
Vienas jų – „Cycle City“, eksponuojamas „Sąvaržėlėje“ įsikūrusiame restorane „Lumo“, gimė iš gana netikėto įkvėpimo šaltinio. Menininkę sužavėjo Vilnius, 2025 metais tapęs Europos žaliąja sostine. Vietoje įprastų miesto simbolių ji pasirinko tai, kas, jos akimis, geriausiai atspindi šiuolaikinį sostinės gyvenimo būdą, – dviračių takų tinklą.
Kūrinyje detalūs plunksna ir tušu piešti miesto architektūros fragmentai susilieja su stilizuotu Vilniaus žemėlapiu, kurį formuoja dviračių maršrutai. Sodrios žalios spalvos perteikia miesto ryšį su gamta, o baltos dviračių takų linijos sujungia skirtingas miesto erdves į vientisą pasakojimą.
„Norėjau perteikti Vilniaus charakterį, kultūrą ir spalvas kitu kampu. Miesto dviračių takų tinklas man pasirodė puikus būdas parodyti, kaip architektūra, žmonės ir gamta susijungia į vieną visumą“, – sako A. Kempa.
Architektūra, kuriama žmonėms
Antruoju kūriniu – „The Life of a City“ – A. Kempa papuošė „Sąvaržėlės“ požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Jame Neries upė tampa miesto ašimi, skiriančia ir kartu jungiančia dvi skirtingas Vilniaus dalis – istorinį Senamiestį ir šiuolaikinį centrinį verslo rajoną. Vienoje pusėje vyrauja UNESCO saugoma baroko architektūra su gotikos ir klasicizmo akcentais, kitoje – šiuolaikinė miesto architektūra.
Skaitmeninė grafika ir akvarelė šiame darbe atskleidžia skirtingų epochų dialogą, o kontrastai tampa ne priešprieša, bet vientisos miesto istorijos dalimi.
„Vilniuje mane labiausiai sužavėjo tai, kad skirtingų laikotarpių architektūra čia nekonkuruoja tarpusavyje. Nesvarbu, ar sena, ar nauja – kiekviena miesto dalis prisideda prie jo gyvybingumo ir išskirtinio charakterio“, – pasakoja menininkė.
Šis senojo ir šiuolaikinio Vilniaus santykis matomas ir iš pačios „Sąvaržėlės“. Centriniame verslo rajone įsikūrusiame pastate atsiveria miesto ir Neries panorama, o vieta Konstitucijos prospekte leidžia patogiai pasiekti tiek miesto centrą, tiek kitus sostinės rajonus. Automobiliams įrengtos 346 stovėjimo vietos, iš jų 70 – elektromobiliams.
A. Kempos kūriniai buvo sukurti specialiai „Sąvaržėlei“ ir papildo pastato architektūrinę idėją – kurti ne tik funkcionalią darbo vietą, bet ir aplinką, kurioje svarbi kasdienė žmogaus patirtis. Natūrali šviesa, žaluma, viešosios erdvės, miesto panorama ir menas čia tampa tos pačios architektūrinės koncepcijos dalimi.
Apie „Sąvaržėlę“
Verslo centras „Sąvaržėlė“ – legendinio architekto Richardo Rogerso įkurtos tarptautinės architektų studijos RSHP suprojektuotas A klasės verslo centras Vilniaus centriniame verslo rajone. Apie 21 tūkst. kv. m ploto pastatas išsiskiria architektūriniais sprendimais, lanksčiai planuojamomis biurų erdvėmis, viešosiomis erdvėmis ir tvarumo sprendimais – jam suteiktas aukščiausias „BREEAM Outstanding“ įvertinimas. Verslo centre jau veikia „Artea“ bankas, restoranas „Lumo“ ir kavinė „Julius Meinl“. Netrukus čia įsikurs audito bei verslo konsultacijų įmonė „Audifina“, rinkodaros automatizavimo sprendimus kurianti „Omnisend“, Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras ir įmonė „Paroc“.












