Sekite 15min Google
Portalo „Kas vyksta Kaune“ gauti atsakymai rodo, kad klausimai, kas užsakė, kas atliko ir kas apmokės po apžvalgos ratu įrengtus pamatus, į patikrinimą nepateko. Ir, inspekcijos teigimu, patekti negalėjo, nes tai – ne jos kompetencija. O naujausias inspekcijos atsakymas, gautas trečiadienio vakarą po jos pakartotinio apsilankymo saloje, atskleidė ir daugiau – ratas prie tų pamatų net nepritvirtintas, o rato, kaip įrenginio, priežiūra apskritai priklauso jau ketvirtai institucijai.
Ką inspekcija tikrino, o ko ne
Priminsime situaciją paprastai. Nemuno saloje nuo liepos pabaigos buvo gręžiami 52 gilūs poliai ir liejami betoniniai pamatai – ant jų dabar baigiamas montuoti 4,6 mln. eurų miesto biudžeto lėšų pareikalavęs apžvalgos ratas. Vienintelėje viešoje šio objekto rangos darbų sutartyje, kurią pasirašė savivaldybės įmonė „Kauno švara“ ir statybų bendrovė „Autokausta“, jokių polių ar pamatų nėra – jos žiniaraštis apima tik takų dangas, pagrindus ir gazonų užsėjimą už 17,4 tūkst. eurų.
Pati sutartis, sudaryta neskelbiamos apklausos būdu darbų pradžios dieną, pasirašyta fiziniais parašais su antspaudais, nors jos pačios taisyklės numato, kad sutartis pasirašoma kvalifikuotais elektroniniais parašais, o fiziniai galimi tik tada, kai elektroniniu būdu pasirašyti neįmanoma dėl techninių priežasčių. Skirtingai nei elektroninis parašas, fizinis nepalieka patikrinamos laiko žymos, o viešųjų pirkimų sistemoje sutartis paskelbta tik rugpjūčio 10 d. – kai objektu jau domėjosi žiniasklaida ir Statybos inspekcija.
Pati savivaldybė savo poziciją apie polius ir pamatus jau vykstant darbams portalui išdėstė raštu, ir ją verta priminti.
„Kauno miesto savivaldybės administracija (KMSA) pamatų Nemuno saloje neprojektavo, bei neįrenginėjo. KMSA Nemuno saloje užsakė takų įrengimą iš rangovo „Kauno švara“ pagal „Urban line“ parengtą takų projektą. Šiuo metu Nemuno saloje takai pilnai suprojektuoti, bei įrengti, objektas priduotas, bei užregistruotas. Rangos sutarčių tarp rangovo „Kauno švaros“ ir jos subrangovų neturime“ – Kauno miesto savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Paulius Pachomovas.
Iškalbingas ir kainų santykis. Takų projektavimo paslaugų sutartis, pasirašyta dar gegužės 13 d., kai rato vieta viešai tebevadinta nepasirinkta, kainavo 34,2 tūkst. eurų. Liepos pabaigoje, jau gręžiant polius, prie jos pridėti du subteikėjai – geologinių tyrimų ir architektūrinės dalies rengėjai. Tuo tarpu pačios dangos darbai pagal vienintelę viešą rangos sutartį kainavo 17,4 tūkst. eurų – dvigubai mažiau nei jų projektavimas. Paprasti takai ant skaldos tokio santykio nepaaiškina.
Dar birželio 22 d. – likus mėnesiui iki bet kokių darbų Nemuno saloje – savivaldybė už 18,6 tūkst. eurų sudarė atskirą elektros tinklų pertvarkymo projekto sutartį tam pačiam adresui. Joje numatytas galios didinimas iki 160 kilovatų. Pėsčiųjų takams apšviesti tokia galia, prilygstanti nedidelio daugiabučio poreikiui, būtų pernelyg didelė. Apžvalgos ratui – su ryškiu dekoratyviniu apšvietimu, šildomomis bei vėsinamomis gondolomis ir variklio pavara turėtų tikrai pakakti.
Sudėkime, ką šie sakiniai reiškia kartu su sutarties turiniu. Savivaldybė pamatų neužsakė. Jos įvardyta užsakymo grandinė – per „Kauno švarą“ – baigiasi sutartimi, kurioje pamatų nėra. Kitų sutarčių, pačios savivaldybės žodžiais, nepasirašyta. O pamatai objekte yra – juos aktu užfiksavo Statybos inspekcija, o portale skelbtos vykusių darbų nuotraukos. Kas juos statė, faktiškai aišku, bet kas už juos sumokėjo? Į šį klausimą iki šiol neatsakė niekas.
Portalas to paklausė ir Statybos inspekcijos – juk būtent ji tikrino statybas ir skelbė išvadą. Atsakymas buvo tiesus. „Klausimai dėl rangos sutarčių sudėties ir apimties, konkrečių darbų užsakymo pagrindo bei civilinių teisinių santykių tarp statytojo (užsakovo), projektuotojo ir rangovo nepriskiriami VTPSI kompetencijai“, – nurodė inspekcija.
Išvertus į paprastą kalbą – inspekcija tikrino, ar statiniai atitinka statybos taisykles, bet netikrino ir netikrins, kokiu pagrindu darbai apskritai vyko, kas juos užsakė ir iš kokių pinigų. Formaliai inspekcija teisi, tokia jos įstatyminė funkcija. Tik visuomenei rugpjūtį paskelbtas „pažeidimų nenustatyta“ šito paaiškinimo neturėjo – ir nuskambėjo kaip patikrinimas, apėmęs viską.
Anksčiau pamatai buvo svarbūs, dabar – nebe
Įdomiausia, kad pačios inspekcijos pozicija dėl pamatų per mėnesį pasikeitė iš esmės.
Dar liepos 31 d., portalo paklausta apie darbus saloje, inspekcija citavo Statybos įstatymo apibrėžimą – statinys yra daiktas, turintis laikančiąsias konstrukcijas, sumontuotas statybos vietoje – ir nurodė ribą, nuo kurios priklauso leidimo privalomumas: aikštelė iki 100 kv. metrų yra I grupės nesudėtingasis statinys, kuriam leidimo nereikia, o didesnei mieste leidimas privalomas.
Rugpjūčio pradžioje, portalui paklausus, kaip tas plotas skaičiuojamas, inspekcija išaiškino dar tiksliau – pagal statinio išorinio kontūro vertikalią projekciją į žemės paviršių. Sudėjus abu inspekcijos atsakymus, išvada aiški ir paprasta. Pamatų plokštės yra laikančiosios konstrukcijos, taigi statinio dalis, o statinio kontūras yra plačiausios jo konstrukcijos kontūras – kaip namo su rūsiu plotas nesiskaičiuoja vien pagal stogą. Būtent pagal šią, pačios inspekcijos pateiktą metodiką portalas iš aeronuotraukų suskaičiavo, kad vien išbetonuotų pamatų konstrukcijų plotas siekia apie 300 kv. metrų – kelis kartus daugiau nei 100 kvadratų riba, o dviejų „takelių“ versija tampa nesuderinama su jų pačių taisyklėmis.
Tačiau rugpjūčio pabaigoje inspekcijos sudarytoje išvadoje nurodoma, kad pažeidimų nenustatyta – plotai joje vertinti nebe pagal konstrukcijų kontūrą, o pagal projektą ir kadastro bylas, kuriose užfiksuotos tik paviršiuje matomos juostos po 61,69 ir 75,71 kvadrato. Patį projektą, kuriuo remtasi, kaip rašėme trečiadienį, paveldosaugininkai matė kitokį – Kultūros paveldo departamentas patvirtino derinęs tik laidą be polių, o apie inspekcijos vertintos versijos sprendinius departamentui, jo paties žodžiais, nėra žinoma. Požeminės konstrukcijos, kurias inspekcija pati aktu užfiksavo – 52 poliai ir iki penkių metrų pločio plokštės – į statinių plotą nepateko.
O rugsėjį, portalui pateikus naujus klausimus, inspekcija su įstatymu išaiškinimu žengė dar toliau – kadangi tokiems statiniams leidimas neprivalomas, esą neprivalomas ir pats projektas, todėl nei projekto versijos, nei jo baigtumas vertinimo nekeičia.
Sudėjus šiuos atsakymus vieną šalia kito, paaiškinimų seka atrodo taip. Iš pradžių pamatai, inspekcijos žodžiais, į statinio matmenis įskaičiuojami. Paskui išvada surašoma pagal dokumentus, kuriuose pamatų matmenų nėra. O galiausiai paaiškinama, kad dokumentai, kuriais remtasi, apskritai nebuvo privalomi, todėl jų turinys nieko nelemia. Kiekvienas atsakymas atskirai skamba logiškai. Visi trys kartu palieka klausimą, į kurį inspekcija neatsakė – jei pamatai įskaičiuojami į statinio dydį, o jų vien plokštės užima daugiau nei visi deklaruoti takai, kodėl objektas tebelaikomas dviem statiniais, kuriems nereikia nei leidimo, nei projekto?
Pakartotinis patikrinimas – ratas prie pamatų nepritvirtintas
Po portalo klausimų apie tai, kad takai virto rato atraminiu pagrindu, inspekcija dar kartą apsilankė objekte – ir jos užfiksuotos faktinės aplinkybės vertos atskiro dėmesio.
„Nustatyta, kad ant Pėsčiųjų takų atremtos plieninės talpyklos. Plieninės talpyklos nėra inkaruotos ir nepritvirtintos prie pagrindo. Plieninių talpyklų viršuje yra užpildymo liukai, apačioje išleidimo armatūra (čiaupai)“, – nurodė inspekcija.
Išvertus į paprastą kalbą – apžvalgos ratas stovi ant balastinės sistemos, kuri bus pripildyta svorio, ir prie po takais esančių 52 gręžtinių polių jis niekaip nepritvirtintas. Tai patvirtina, ką rodė ir rato pirkimo sutartis, apibūdinanti įrenginį kaip stabilizuojamą balastais ir nereikalaujantį nuolatinio pamato. Kitaip tariant, giluminiai pamatai, kurių kilmės ir apmokėjimo niekas negali paaiškinti, pagal pačios inspekcijos užfiksuotus faktus nėra naudojami įrenginiui tvirtinti – ratas ant jų tiesiog pastatytas, kaip būtų pastatytas ant bet kurios lygios aikštelės.
Inspekcija taip pat pateikė ir pirmą kiekybinį vertinimą per visą tyrimą – jos teigimu, patikrinimo metu nustatyta, kad „netaisyklingos formos apibetonuotų polių zonos plotas buvo iki 100 m2“. Skaičius, likęs tiksliai žemiau ribos, nuo kurios prasideda leidimų reikalavimai, kelia klausimų – redakcijos matavimais iš aeronuotraukų, vien gelžbetoninių pamatinių plokščių, kurių plotis siekia iki penkių metrų, bendras plotas artėja prie 300 kv. metrų, bet jie jau užkasti po žeme.
Už rato priežiūros kontrolę dabar atsakinga Darbo inspekcija, o priežiūra priklauso savivaldybei
Naujausiame Statybos inspekcijos atsakyme paaiškėjo ir tai, kaip teisiškai kvalifikuojamas pats ratas. Inspekcijos aiškinimu, apžvalgos ratas pagal potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros teisės aktus priskiriamas variklinės pavaros pramoginiams įrenginiams, todėl statybą leidžiantis dokumentas jam nereikalingas, o montavimo, priežiūros ir naudojimo kontrolę vykdo Valstybinė darbo inspekcija. Į klausimą, ar takų virtimas įrenginio atraminiu pagrindu nekeičia jų vertinimo, atsakyta panašiai – statybai pasibaigus, statinių naudojimo priežiūra pagal įstatymą priklauso Kauno miesto savivaldybės administracijai.
Paskutinė detalė šiame atsakomybių pasiskirstyme verta atskiro dėmesio. Statinių naudojimo priežiūra – ar takai naudojami pagal įregistruotą paskirtį, ar jie saugūs, ar jų paskirtį galima keisti – pagal įstatymą priklauso savivaldybei. Tai reiškia, kad ar Nemuno salos takai, kurie šiuo metu tarnauja kaip apžvalgos rato atraminis pagrindas, naudojami pagal paskirtį, vertins ta pati institucija, kuri juos užsakė, pridavė, ant jų užstatė ratą ir dabar atsisako parodyti net projektą.
Tad statybos teisėtumą vertino Statybos inspekcija, tačiau sutartys ir darbų užsakymas – ne jos kompetencija. Pirkimus vertina Viešųjų pirkimų tarnyba. Rato, kaip įrenginio, priežiūra – Valstybinės darbo inspekcijos rūpestis. O takų naudojimo priežiūra – pačios savivaldybės. Kiekviena institucija atsakinga už savo siaurą ruožą, ir nė vienos kompetencijoje netelpa paprastas klausimas, nuo kurio viskas prasidėjo – kieno lėšomis pastatyti poliniai pamatai. Statybos ekspertų teigimu, tokių darbų kaina niekaip netelpa į „Kauno švaros“ ir „Autokaustos“ rangos darbų sutartį.
Slaptų pamatų kamuoliukas – Viešųjų pirkimų tarnybos rankose
Klausimą, kas ir kieno lėšomis pastatė pamatus, šiuo metu nagrinėja Viešųjų pirkimų tarnyba – ji portalui patvirtino atliekanti vertinimą ir laukianti dokumentų iš savivaldybės bei „Kauno švaros“, o jos išvados žadamos artimiausiomis savaitėmis. Paveldosaugininkų įvardyta aplinkybė, kad tokiems statiniams privaloma poveikio paveldo vietovei analizė, Statybos inspekcijos manymu, išvadai nėra reikšminga. Portalo „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, analizė šiuo metu rengiama, o jos turinyje turėtų būti nurodyta, kad vienintelė iš viešai įvardintų vietų apžvalgos ratui tinkama būtent Nemuno saloje.
Tylą vietoje aiškių atsakymų tebesirenka ir kitos proceso grandys. Projektą rengusi bendrovė „URBAN LINE“ į portalo klausimus – tarp jų ir apie tai, kada bei kieno užsakymu atsirado projekto versija su poliais – neatsako jau daugiau nei mėnesį, nors klausimai jai siųsti pakartotinai ir apie juos priminta viešai. Neatsako ir bendrovė „Ekspertika“, statybos įkarštyje atlikusi neprivalomą projekto ekspertizę – kurią projekto laidą ji ekspertavo, lieka nežinoma. O savivaldybės atsisakymą pateikti su projektu susijusius dokumentus portalas „Kas vyksta Kaune“ apskundė – skundą dėl atsisakymo ir dėl neatsakymo į septynis iš aštuonių prašymo punktų priėmė Lietuvos administracinių ginčų komisija.
Apskundus Kauno miesto savivaldybės atsisakymą, ginčų komisija priėmė sprendimą skundą tikslinti. Ir čia prasidėjo dar vienas absurdas: iš savivaldybės atsiųsto „Word“ failo neįmanoma nustatyti, kas jį parengė – nėra nei datos, nei numerio, nei parašo, nei sudarytojo. Todėl dabar žurnalistai komisijai pateikė įrodymus, kad Kauno savivaldybės atsiųstas atsakymas iš tiesų yra parengtas savivaldybės administracijos.
Primename, kad apžvalgos ratą už 4,6 mln. eurų įsigijo savivaldybės įstaiga „Kaunas IN“, jo vieta iki pat statybos pradžios viešai nebuvo skelbiama, o istorija prasidėjo nuo skaitytojo žinutės apie netikėtai Nemuno saloje pradėtus gręžti polinius pamatus. Savivaldybė tik praėjus mėnesiui patvirtino, kad šioje vietoje bus pastatytas naujasis apžvalgos ratas, nors prasidėję darbai aiškai rodė, kad čia statomi ne paprasti pėsčiųjų takai.