Gera pradžia repo ritmu
Liaudies išmintis byloja, kad gera pradžia – pusė darbo. Tą pusę darbo, regis, šiemet itin gerai pavyko padaryti Kaunui. Nors daugiabučiai ir nedidukai biurai mieste kilo jau anksčiau, šiemet plėtotojai pradėjo dėlioti kryžiukus miesto žemėlapyje ir reikšmingesniems projektams.
Biurų kompleksas „Magnum“ prie „Akropolio“, greta kylantis verslo centras „Arka“, prie prekybos centro „Molas“ statomas „B66“, o Neries krantinėje – SBA koncerno administracinis pastatas „Kauno dokas“. Pripratusiems prie vilnietiškų statybų apsukų, tai gali pasirodyti kukloka. Tačiau, nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016 metais Kaune atsiras 10,4 tūkst. kv. m naujo biurų ploto, kai vien „Magnum“ ir „Arka“ 2017-aisiais pasiūlys 20 tūkst. kv. metrų.
Apskritai, per ateinančius kelerius metus plėtotojai Kaune žada padidinti biuro patalpų plotą 60 proc. „Ober-Haus“ žiniomis, 2017–2018 metais planuojama pastatyti dar 7 verslo centrus Savanorių prospekte, Jonavos, A.Juozapavičiaus, K.Baršausko gatvėse, Vytauto prospekte ir Studentų gatvėje.
Kalbant apie pinigus, šiemet Kaune paskelbta apie biurų projektų statybas, kurių investicijų vertė viršija 54 mln. eurų. Neskaičiuojant „YIT Kaustos“ projekto „B66“, į kurį investicijos neatskleidžiamos.
Kol kas dar neaišku, kokie nuomininkai šiose patalpose kursis – statytojai tvirtina besiderantys dėl nuomos sutarčių ir dar įspūdingų kompanijų pavadinimų paminėti negali. Vilniuje, nekilnojamojo turto plėtotojams rinką judinant iš apatijos taško 2013 metais, svarbiausia buvo užsitikrinti nuomos sutartį su vadinamuoju „inkariniu“ pastato nuomininku. Kaune plėtotojai šį klausimą sprendžia kiek kitokiu stiliumi. Pavyzdžiui, „Magnum“ bent 3,5 tūkst. kv. m ploto užims „Vičiūnų grupės“ biuras, o „Arkoje“ – 2,3 tūkst. kv. m pastatą statančios „Imlitex holdings“ biuras. Taigi, galima sakyti, kad projekto sėkmė garantuojama beveik „ant garbės žodžio“.
Ekspertų teigimu, aktyvesnės plėtros mieste imtis verslininkus paskatino ir miesto valdžios indėlis.
„Tai dar vienas geras pavyzdys, kai po viešųjų investicijų nedelsiant reaguoja verslas. Pagrindinių gatvių remontas, Laisvės alėjos rekonstrukcija, gerinama infrastruktūra, valdymo aparato apkarpymai ir verslas patikėjo Kaunu“, – tvirtina bendrovės „Newsec LT“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas.
Dar vienas pliusas – jeigu išsipildys šių metų pranašystės, Kaunas sėkmingai turėtų atsikratyti net dviejų ilgus metus stūksojusių vaiduoklių. Numeris vienas – nebaigtas statyti „Respublikos“ viešbutis jau šluojamas nuo žemės miesto mero Visvaldo Matijošaičio repo ritmu, palydimu „kraują stingdančiais ekstremalų triukais“ (iš pranešimo spaudai – red. past.).
Numeris du – nebaigto statyti viešbučio „Britanika“ savininkai tvirtina taip pat netrukus besiraitosiantys rankoves. Tikėkimės, kad vienas iš jų teiginių, kad vietoje „vaiduoklio“ turėtų iškilti atominė elektrinė – tik nevykęs pokštas (iš interviu telefonu – red. past.).
Vieni ekspertai drąsiai tvirtina, kad Kauno plėtra šiemet „iššovė“ ir kiekvienam miestui linki „po V.Matijošaitį gerąja prasme“, kiti priduria, jog šiandieninės pagyros kol kas tik avansas. Miestui dar teks nemažai padirbėti pritraukiant investuotojų bei paslaugų centrų, kad plėtotojai galėtų nestabdyti suplanuotos plėtros.
„Biurų statybų pradžia Kaune ir dar didesni naujų projektų anonsai – tai labai svarbus įvykis, nes Kaunas vėl atsidūrė nekilnojamojo turto plėtotojų žemėlapyje ir tikrai gana reikšmingoje pozicijoje.
Kitą vertus – tai tik prielaidos, nes nė vienas biuras dar nebaigtas, o daugelis ir net nepradėti“, – sako „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Penkių žvaigždučių nuostaba
Šiemet visoje Lietuvoje pradėjo dygti daugybė naujų viešbučių, o kai kurie jų statytojai, ypač Vilniuje, sugebėjo pritraukti vienus didžiausių pasaulyje tinklų. Todėl, jei projektus pavyks sėkmingai įgyvendinti, šalies sostinėje bus galima apsilankyti dviejuose „Hilton“ arba „Marriott“ ir „Radisson Red“ viešbučiuose.
Šie tinklai kol kas į Lietuvos rinką iki šiol nebuvo įžengę. Pavyzdžiui, apie sutartį su „Hilton“ buvo svajojama dar nuo 2012 metų, kai šiam tinklui priklausančio prekių ženklo „Double Tree By Hilton“ viešbutį buvo viliamasi pastatyti buvusios parduotuvės „Merkurijus“ teritorijoje Kaune. Nors teritorija apleista iki šiol, visgi šio ženklo viešbutis turėtų iškilti greta sostinės Energetikos muziejaus.
Nors apie planuojamus milžiniškus viešbučių projektų plėtros planus buvo galima prognozuoti dar metų pradžioje, tačiau, pasak M.Kulboko, realiai pradėtų statybų bei sutarčių su tarptautiniais tinklais skaičius tikrai stebina – planų realizavimas tokia apimtimi rinkos dalyviams buvo visiškai netikėtas.
Statytojai, nepritraukę itin žinomų tarptautinių tinklų, ėmėsi kūrybiškų sprendimų, todėl Vilniuje gausėja vadinamųjų dizaino viešbučių. Pavyzdžiui, visai neseniai sostinės senamiestyje nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „MG valda“ atidarė viešbutį „Artagonist“. Nediduko rekonstruoto XV–XVI amžiaus pastato interjeras kurtas bendradarbiaujant su 16 Lietuvos menininkų. Kambarius puošia tekstilės, tapybos, sienų grafikos darbai, sienų freskos, skulptūrinės instaliacijos.
Dar aukštesnio meninio lygio turbūt galima tikėtis iš kito senamiestyje planuojamo penkių žvaigždučių viešbučio „Archer Mansion Hotel“, kuris turėtų įsikurti rekonstruojamuose XVII amžiaus baroko stiliaus Pacų rūmuose.
Žadama, kad klasikinis pastatas su erdviu vidiniu kiemu ir arkomis bus restauruotas naudojant autentiškas architektūrines detales, o didžiojoje dalyje XVII a. pabaigos erdvių planuojama išsaugoti freskas bei unikalią sienų tekstūrą. Kitų viešbučio erdvių interjeras turėtų būti modernus, bet ne ką mažiau įspūdingas – vien ko vertos įvairaus atspalvio marmuro sienos!
Tačiau tuo viešbučių plėtros tempai neturėtų išsikvėpti. Jeigu rinkos tendencijos nepasikeis, viešbučius žadama įkurti ir istorinėje sostinės Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje bei pasaulyje garsaus architekto Danielio Libeskindo suprojektuotame įspūdingame komerciniame komplekse Konstitucijos prospekte.
Viešbučių Meka ilgainiui turėtų tapti sostinės centras, mat daugiausiai naujų projektų koncentruojama Konstitucijos prospekte, greta nugriauto „Žalgirio“ stadiono teritorijos, aplink Lukiškių aikštę. Visi jie įkvėpti ne tik augančių turistų srautų, bet ir valdžios pažadų buvusiame Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastate įkurti naujutėlaitį modernų kongresų ir konferencijų centrą.
Tiesa, šie planai ką tik įstrigo, viešųjų pirkimų prievaizdams nusprendus, kad projekto kaina gerokai per didelė. Vis dėlto plėtotojai tvirtina, kad jų statybos apgalvotos. Jie prognozuoja, kad naujos kokybės pasiūla iš esmės keis dabartinę rinkos situaciją – tai reikš, kad senieji viešbučiai bus priversti pasitempti, atsinaujinti, o moraliai ir fiziškai pasenę, galbūt, net ir užsidaryti.
Architektūros fenomenas tautai
Diskusijos visuomenėje ir tarp profesionalų dėl architektūros kokybės, kartais virstančios beveik nevaldomais skandalais, gali mums galiausiai suteikti šansą mėgautis nauja kokybe ir architektūros srityje.
„Šiemet buvo tikrai stiprių konkursų, kai kurie jų buvo itin aukštos kokybės. Geriausių sprendimų paieška tokiu būdu yra labai teigiama miestui, nes galime pasirinkti skirtingų scenarijų, pamatyti skirtingų plėtros variantų. Džiugu, kad vystytojai pamatė konkursų naudą – tada jie nenueina klystkeliais. Mano supratimu, čia pažanga tikrai didžiulė“, – pritaria sostinės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.
Reikia pripažinti, kad šiemet pats sėkmingiausias, bet kartu ir nuobodžiausias buvo Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“, planuojamo statyti Kauno Nemuno saloje, architektūros konkursas.
Nurungusi 143 konkurentus iš 44 šalių jį laimėjo Ispanijos ir Australijos architektų studija „SMAR Architecture studio“, pristačiusi projektą „Sun never sets for science“. Ir jokios intrigos, jokių rietenų, jokių peštynių dėl estetikos, integracijos ar kraštovaizdžio saugojimo. Tiesiog nuobodu. Bet tai, greičiausiai, lėmė profesionalumas, mat milžiniškos tarptautinės sėkmės sulaukusį konkursą organizavo Kauno valdžios pasamdyti šios srities ekspertai – Didžiosios Britanijos kompanija „Malcolm Reading Consultants“.
„Buvo pritraukta speciali kompanija, kuri organizuoja konkursus ir turi ryšių su architektūros kompanijomis, sugeba jas pakviesti. Iš kitos pusės, tos įmonės žino, kad ši kompanija turi gerą reputaciją, ji tikrai suorganizuos sąžiningą konkursą, kur bus galima varžytis. Architektūros kompanijos, dalyvaudamos tokiuose konkursuose, taip propaguoja savo vardą, įveda jį į tarptautinę rinką“, – aiškina sostinės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.
Vilnietiškuose architektūros konkursuose buvo gerokai daugiau intrigos. Metų pradžioje aistras tarp architektų kurstė D.Libeskindo pergalė komercinio komplekso sostinės Konstitucijos prospekte architektūros konkurse, vėliausiai dūmų uždangos principu organizuotas komercinio komplekso buvusio Kelių policijos pastato teritorijoje architektūros konkursas.
Jei D.Libeskindo projekto atveju architektų ir visuomenės nuomonių stovyklos pasiskirstė beveik tolygiai, tai dėl plėtros teritorijoje Giraitės gatvėje kilo tikrų tikriausias karas. Iš pradžių nekreipę dėmesio į architektų protestus prie pastato, galiausiai valdžios institucijos ir visuomenė buvo priversti imtis spręsti: saugoti ar ne sovietmečiu iškilusį pastatą. Kol valdžios įstaigos pagarbiai klausėsi autoritetingų architektų, architektūrologų ir kitų ekspertų analizių, kodėl būtina išsaugoti raudonų plytų namelį, žmonės piktinosi: kodėl? Kodėl dabar ir kodėl būtent šį pastatą? Juk 1986 metais iškilusiu objektu susirūpinta tik po gero trisdešimtmečio.
Kelių policija, kurioje yra lankęsis ne vienas vairuotojas, iš Giraitės į Mėnulio gatvę persikėlė dar 2014-aisiais ir pranešė ketinanti pastatą parduoti. Architektai dievagojasi apie planus plėtoti teritoriją sužinoję tik 2016 metais, tad, matyt, tenka daryti prielaidą, kad arba jie nevairuoja, arba nedaro KET pažeidimų. Ir vis dėlto, nežinojimas šiuo atveju nuo atsakomybės neatleidžia.
Kare aukštojo diplomatinio pilotažo sugebėjo imtis tik Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, primygtinai pasiūliusi: pirma – rengti architektūros konkursą, antra – leisti spręsti patiems architektams, saugoti pastatą arba jo dalis ar ne. Taigi architektams diplomatiškai buvo pasiūlyta ne tik žodžiais, bet ir darbais įrodyti savo vertybes.
Deja, vienybė architektų bendruomenės neaplankė. Nors ir galėjo, tačiau ne visi konkursui pasiūlymus teikę dalyviai siūlė saugoti, integruoti arba atkartoti senojo pastato architektūrą. Sakykime, kad sutapimas, jog visi geriausiai įvertinti konkurso darbai raudonplytį ignoravo. Net tam vieninteliui tarp geriausiųjų, kuris lyg ir numato pastato išsaugojimą, buvo skirta trečiosios vietos antroji dalis. Formalumas ir tiek.
„Šiame pasaulyje viskas paprasta, tik mes esame beviltiški: prisigalvojame baubų ir viską darome labai sudėtingai. Bendras įspūdis blogas. Tų, kurie bandė įkomponuoti tą „vaiduoklį“, projektai – išvis bėda. Vienas projektas neblogas – jis taisytinas iš komercinio taško. Visi kiti, turbūt, apie biurus pirmą kartą išgirdo ir paišo“, – dar nepasibaigus konkursui įžvalgomis ne įrašui dalijosi vienas su juo susijęs šaltinis.
Nors architektūros ir komercijos interesai retai kada sutampa, pastatai kuriami ir tarnauja žmonėms. Būtent į šį Giraitės karo ginče pamirštą aspektą pirštu beda minėtas šaltinis. O gal galėtume mokytis iš pasaulio geriausiųjų? Anot M.Pakalnio, architektūros konkursus išplukdyti į tarptautinius vandenis realu, tačiau tokiu atveju plėtros projekto architektūros daliai reikėtų tiesiog skirti daugiau investicijų.
„Jeigu mes norime pritraukti architektūros žvaigždes, tai turi būti labai svarbaus objekto konkursas, arba reikia organizuoti kviestinį renginį, kuriame dalyviams yra mokama, kad jie pateiktų savo darbus. Tada jie daug atsakingiau žiūri į konkursą, o darbai būna labiau detalizuoti. Architektūros žvaigždės nenori pralaimėti ir nedalyvauja visuose konkursuose“, – aiškina jis.
