Tiesiogiai
15min be reklamos

Rezervuotas butas pabrango 17 tūkst. eurų: tai – karo Ukrainoje pasekmė

Gruodį išsirinktas butas naujame, dar nepastatytame sostinės daugiabutyje „S15“, vilnietei Rasai po kelių mėnesių pabrango 17 tūkst. Eur. Vystytojas „Capital City Group“ ir ekspertai beda pirštu į Ukrainos karo nešamas pasekmes. Be to, patariama atlikti namų darbus, aiškinantis vystytojo patikimumą, o atsidūrus panašioje situacijoje ieškoti abipusio susitarimo. Jo neradus – žengti teisminiu keliu.
Projektas S15
Projektas S15 / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Butas pabrango 17 tūkst.

Į 15min kreipėsi skaitytoja Rasa (tikras vardas redakcijai žinomas), kuri išsirinko pirkti būstą iš „brėžinių“ projekte „S15“. Jo vystytojas yra „Capital City Group“.

Moteris pasakojo, kad praėjusių metų gruodį pasirašė preliminarią sutartį dėl buto pirkimo.

„Prasidėjus karui Ukrainoje visi gyventojai kovą sunerimo ir pradėjo teirautis brokerių, ar negali pasikeisti buto kaina dėl esančios situacijos. Buvo tikinama, kad kaina gali keistis tik dviem atvejais t. y. pasikeitus PVM tarifui, taip pat, jeigu pasikeis buto plotas“, – pasakojo Rasa.

Tačiau jau balandį susitikus su vystytojais paaiškėjo, kad butas dėl karo pasekmių visgi brangsta.

„Įmonė pranešė buto kainą kelianti 17 tūkst. Eur ir minėjo, kad jeigu ši kaina netinka, galima derėtis. Susitikimo metu pokalbio įrašyti neleido, jokio raštiško pasiūlymo nepateikia, į žinutes neatsako (tik skambina), įrodančių dokumentų jokių taip pat nepateikia. Norėčiau įspėti ir kitus žmones dėl galimos panašios situacijos“, – redakcijai rašė moteris.

123RF.com nuotr./Eurai
123RF.com nuotr./Eurai

Kaltina ir karą, ir neskaitančius sutarčių klientus

Įmonės „Capital City Group“ brokerė, parduodanti minėtame daugiabutyje butus, Svetlana Vaitkienė15min sakė, kad statybų sektoriuje labai greitai pasijuto 2022 m. vasario mėnesio pabaigoje prasidėjusio karo Ukrainoje pasekmės.

„Pirma, sutriko statybinių medžiagų, žaliavų tiekimas, rinkoje atsirado didžiosios dalies statybinių medžiagų deficitas. Antra, esmingai pabrango ne tik energijos ištekliai (degalai), bet ir visos statybinės medžiagos, gaminiai, įrenginiai, mechanizmai bei darbo ištekliai“, – vardijo S.Vaitkienė.

Maža to, pasak jos, nutraukus metalo ir kitų statybinių žaliavų tiekimą iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos, sutriko pačios tiekimo grandinės (rinkoje itin trūksta statybinių medžiagų) ir stebimas beprecedentis statybos sąnaudų kainų šuolis.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, paskelbtais šių metų gegužės 30 dieną, per metus (2022 m. balandį, palyginti su 2021 m. balandžiu) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 21,1 proc.

„Šį pabrangimą lėmė statybinių medžiagų ir gaminių (kainos paaugo 26,5 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos (17,3 proc.) vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (11,6 proc.) kainų padidėjimas“, – teigia įmonės atstovė.

Atsiradę rinkos pokyčiai, kaip teigiama komentare, verčia ieškoti individualaus kompromiso su kiekvienu iš būsimų pirkėjų.

„Dėl preliminarių butų pirkimo–pardavimo sutarčių kiekvienas vystytojas individualiai, remdamasis galiojančiais teisės aktais, rengia savo sutarties šabloną, su kurio sąlygomis kiekvienas pirkėjas prieš pasirašydamas sutartį turi teisę nesutikti ir derėtis dėl kitokių sąlygų. Tačiau dažnu atveju sutartis būna pasirašoma, o tik vėliau pirkėjai įsigilina į pasirašytas sąlygas ir bando joms prieštarauti“, – teigia S.Vaitkienė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./LR civilinis kodeksas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./LR civilinis kodeksas

Pasak jos, bet kokie pokyčiai preliminariose butų pirkimo–pardavimo sutartyse ar kitose sutartyse turi būti suderinti tarp visų šalių.

„Ir nesvarbu, kokia bebūtų rinkos situacija, nes bet kurio vystytojo tikslas yra įgyvendinti sutartyse numatytus įsipareigojimus. Tačiau net ir Civilinio kodekso 6.204 straipsnis numato, kad, kai sutarties vykdymas tampa sudėtingesnis ar neįmanomas, viena iš šalių turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Ir tokiu atveju kiekviena šalis turi teisę spręsti – ar siekti išsaugoti sutartį ir ieškoti abipusiai tinkamų sutarties pakeitimo sąlygų, ar neradus abipusiai tinkamų sąlygų siūlyti sutartį nutraukti bendru sutarimu“, – teigiama įmonės atstovė, pridurianti, kad normali taikoma praktika būtų sutarties sąlygas derintis tarp šalių, o ne su trečiosiomis šalimis.

Pataria išsiaiškinti vystytojo patikimumą ir žinoti savo teises

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius patvirtina, kad šiuo metu rinkoje pasigirsta analogiškų atvejų, kuomet dalį projekto pabrangimo, kurį lėmė staigiai pabrangę statybos kaštai dėl karo Ukrainoje, medžiagų stygiaus ir energetinių resursų kainų, bandoma perkelti ant pirkėjo pečių.

„ Manome, kad atsakingi ir patyrę plėtotojai turi sukaupę finansinius rezervus, atsakingai renkasi statybos rangovus ir įpareigoja juos laiku pasirūpinti statybai reikiamomis medžiagomis ir įranga bei dažnu atveju geba įsivertinti rizikas, siekdami įgyvendinti projektus už su užsakovu sutartą kainą“, – 15min komentavo jis.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius

Dėl šios priežasties M.Statulevičius siūlo pirkėjams tikrinti vystytojo patikimumą, panagrinėti anksčiau įgyvendintų projektų pavyzdžius.

„Atsidūrus tokioje situacijoje pirkėjui verta atidžiai išstudijuoti preliminarią sutartį, žinoti savo teises, o trūkstant žinių ir kompetencijos – konsultuotis su teisininkais ir bandyti rasti abipusiai tinkamą sutarimą. Jo neradus, lieka teisminis kelias“, – patarė M.Statulevičius.

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką