Antakalnio poliklinika, viešbučiai „Lietuva“, „Turistas“ (dabar – „Naujasis Vilnius“), Dailės akademijos rūmai, Centrinė universalinė parduotuvė, taip pat „Sodros“ administracinis pastatas Karoliniškėse, šiuolaikiški daugiabučiai gyvenamieji namai Viršuliškių, Baltupių, Antakalnio ir Žirmūnų mikrorajonuose, o ne taip seniai – ir 9 daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas Žirmūnuose. Neatsitiktinai kas penktas vilnietis – o tai dešimtys tūkstančių – vienaip ar kitaip susijęs su „Veikmės“ darbais/pastatais.
Nuo 1955 metų veikianti statybos ir projektavimo bendrovė prieš keletą mėnesių pabaigė devynių ir penkių aukštų daugiabučių statybas sostinėje ir „Ateities miestų“ organizuojamam konkursui pateikė „Veikmės namų“ Sugiharos gatvėje projektą. Naujausias „Veikmės“ projektas – geras pavyzdys pasvarstyti, ką iš tiesų slepia raidės, žyminčios statinio „A“ ar „B“ energinę klasę.
To rinkoje dar nebuvo
Visuotinai žinoma: statant naują būstą privalomų kriterijų vystytojai gali laikytis formaliai, stengtis tik į juos „įtilpti“ arba žiūrėti į tai atsakingai – matyti visumą ir kai kur reikalavimus netgi viršyti. Taip yra dėl to, kad dauguma pirkėjų naują būstą vis dar renkasi vien pagal jo kainą, o tokių, kurie analizuoja tam tikrus kriterijus – mažuma.
Tad neatsitiktinai kai kurios bendrovės siekia, kad jų statinys tik teatitiktų, tarkime, „A“ energinės klasės minimaliausius reikalavimus. Tačiau žvelgiant praktiškai, pagal parametrų visumą į „A“ energinę klasę gali pretenduoti ir „B“ klasės pastatai – nelygu, kokią kokybės kartelę išsikėlė vystytojas. Tai priklauso nuo bendrovės reputacijos, patirties rinkoje ir požiūrio į pirkėją.
Formaliai daugiabučiai Viršuliškėse atitinka „B“ energinio naudingumo klasę, tačiau pagal kai kuriuos kriterijus – ir gerokai lenkia. Statybos ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Veikmė“ vadovas Eugenijus Zaremba pažymi, viena yra stayti „B“ klasę atitinkančius pastatus ir rinktis žemiausią reikalavimų ribą, kas kita – pagal aukščiausią ir ją pralenkti.
„Nuėjome aukščiausia kartele, kurią leidžia norminiai dokumentai. Būtent tai ir laikyčiau šio projekto išskirtinumu, – pabrėžia E. Zaremba. – Rinkoje šiuo metu dominuoja „B“ energinės klasės pastatai. Tačiau į tą klasę gali pretenduoti ir būstas, kurio energinės sąnaudos vienam kvadratiniam metrui – ir 70, ir 50 kWH. Pas mus yra 30 kWH. Tokių „B“ klasėje apskritai nebuvo. Praktiškai tai reiškia, trijų kambarių buto šildymas Sugiharos g. daugiabučiuose gali kainuoti apie 70 litų“.
A. Zaremba akcentuoja, kad, pavyzdžiui „A“ klasės pastatams minimalus sandarumo rodiklis – 0,6, tuo metu Sugiharos g. daugiabučiuose, nors jie priskiriami „B“ klasei, šis rodiklis – 0,46. „Mūsų devynaukštis – pirmas daugiabutis namas, kurio sandarumas buvo išmatuotas 100 proc. Tik nuo šių metų gruodžio mėn. sandarumo matavimas privalomas naujai projektuojamiems „B“ klasės pastatams. Kurie gavę leidimus statybai anksčiau, nėra privaloma. Ir mums buvo neprivaloma. Tačiau matavimus darėme dėl savęs, kad būtume įsitikinę šimtaprocentine kokybe“, – aiškina 16 metų bendrovei „Veikmė“ vadovaujantis E. Zaremba.
Kilstelti į „A“ lygį – nesunku
Kriterijų, kuriais matuojama būsto kokybė svarbą akcentuoja ir projekto vadovas Rytis Kripas. Jei Sugiharos g. daugiabučiuose būtų įrengti, pavyzdžiui, alternatyvūs energijos šaltiniai, jis galėtų pretenduoti į „A“ klasę. „Tos visos klasės sudaromos pliusų principu. Jei jau kažką įrengei, gali pretenduoti, jei neįrengei – nepretenduoji. Nors likę rodikliai atitinka tos klasės rodiklius. Kai kas žiūri į tai formaliai. Minėti pastatai – „A“ klasės sandarumo, šilumos suvartojimo, pasiekti aukšti garso izoliacijos rodikliai“, – sako R. Kripas.
Taigi, jei „Veikmės“ daugiabučius Sugiharos g. būtų norima priskirti „A“ energetinio efektyvumo klasei, tai statybas pabrangintų nežymiai. A. Zaremba, teigia, kad jo vadovaujama bendrovė kokybės kartelę nuolat kelia neatsitiktinai. „Tai nėra dėl to, kad esame altruistai, kažką norime išmokyti, – pasakoja A. Zaremba. – Tai yra pasiruošimas statyti „A“ klasės būstus. Niekur nedingsime, yra Europos Sąjungos direktyva, kurie to reikalauja nuo 2016 m. naujiems projektams. Taigi, šis objektas – tai pasiruošimas užtikrintai žengti sekantį žingsnį“.
Sugiharos daugiabučių projektas rodo viena: pirkėjas turi vertinti visumą, ne vien kainą. Gyvenimo kokybė naujame būste susideda ne tik iš mažos sąskaitos šildymui – tai ir būsto sandarumas, garso izoliacija, kaiminystė, susisiekimas ir daugelis kitų rodiklių.
Norėtų pirkėjų sąmoningumo
Visus šiuos kriterijus „Veikmės“ projektas pateisina, mat aplinkui – išvystyta infrastruktūra, mokyklos, darželiai, sporto centrai, netoliese – Karoliniškių draustinis. Vis dėlto, A. Zarembos teigimu, dažnas pirkėjas būsto nesirenka taip, kaip, tarkime, pirkdamas šaldytuvą. „Dominuojantis srautas perka pagal kainą, kaip ir anksčiau. Nereikia jų kaltinti – perkamoji galia tokia, kokia yra. Bet mes aiškiname, kad pirkėjai analizuotų, pirktų sąmoningai. Jei niekas apie tai nekalbės, kiti ir toliau statys su supaprastintais rodikliais. Mes – už kokybę ir analizę, žmonių švietimą“.
Kalbant apie Sugiharos gatvėje pastatytus daugiabučius, galima vardinti ne tik energinio efektyvumo privalumus. Sveikatą ir gyvenimo kokybę čia užtikrins geras patalpų išplanavimas, vidiniame kieme įrengtos poilsio zonos, vaikų žaidimo aikštelių zona.
Be to, butų vėdinimui įrengta „Aereco Hygro“ vėdinimo sistema – srautai valdomi priklausomai nuo patalpų oro santykinio drėgnumo lygio. Pastatų vidaus aplinkos garso klasė – C. Pastatytuose namuose automobilių parkavimo vietų poreikis – 43 vnt. 16 parkavimo vietų – požeminėje automobilių aikštelėje cokoliniame aukšte.
Be kita ko, „Veikmės“ projektas – geras pavyzdys, svarstant apie Viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Greta esančios daugiabučių bendrijos teritorijoje papildomai įrengta 31 automobilių parkavimo vieta, vaikų žaidimo aikštelė ir pan. įrengtas ir naujas pėsčiųjų takas, laiptai nuo Viršuliškių g., atsodinti medžiai.
KOMENTARAI
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros doc. dr. Violeta Motuzienė
„Veikmės namai“ Č. Sugiharos gatvėje energijos efektyvumo požiūriu yra ypatingai neišsiskiriantis objektas, tenkinantis minimalius šiuo metu keliamus energinio naudingumo reikalavimus naujai statomiems pastatams (ne žemesnė kaip B klasė). Visgi reikia pažymėti, kad jame yra išspręsta dažna tiek naujos, tiek senos statybos daugiabučiams aktuali nepakankamo vėdinimo problema. Šiame objekte yra sumontuotos AERECO HYGRO orlaidės, kurios reguliuoja paduodamo oro kiekį pagal patalpos drėgmės kiekį. Taip pat sumontuota rečiau daugiabučiuose pasitaikanti grindinio šildymo sistema, kuri yra komfortiškesnė lyginant su šildymu naudojant radiatorius.
***
Konkursui pateiktus NT projektus vertina kompetentinga komisija, sudaryta iš energetikos, ekologijos, žaliosios architektūros, kraštovaizdžio, teisės, komunikacijos profesionalų, BREEAM standartų ekspertų.
Dalyvių pateikti projektai vertinami pagal kriterijus, kurie įprasti Vakarų šalyse. Visų pirma, pagal pastatų poveikio aplinkai vertinimo metodo standartus. Jie apima: projekto vadybą, gyvenimo kokybę, energinį efektyvumą, vandentvarką, architektūrą, statybos medžiagas, inžinerinį aprūpinimą, atliekas, taršą, ekologiją, urbanistiką, žemės naudojimą, ekonomiką, socialinę atsakomybę, informacijos sklaidą, komunikaciją su bendruomenėmis, viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPP), teritorinių bendruomenių įtraukimą, kraštovaizdį bei susisiekimą.
Konkursui teikiamų projektų anketų VšĮ „Ateities miestai“ organizuojamam aplinkosauginiame žaliosios statybos Lietuvoje konkursui „Žaliasis miestas – Geriausias NT EKO projektas 2014“ laukiame iki 2015 m. sausio 15 dienos.
Su 2014 metų konkurso dalyviais, jų projektais ir ekspertų vertinimais galima susipažinti čia: http://www.ateitiesmiestai.lt/geriausi-nt-2014
