Prognozuojama, kad pirkėjus stabdys poreikis sukaupti daugiau nuosavų lėšų pradiniam įnašui ir ribotas realaus atlyginimo augimo tempas.
Skolinasi kas devintas
„Po krizės gyventojai tapo atsargesni ir paskolos galimybę vertina atsargiau“, – sakė E.Uzialka.
DNB banko Vilniaus verslo regiono vadovo Edvardo Uzialos teigimu, kas devintas Vilniaus gyventojas turi būsto paskolą. „Esminiai būsto rinkos pokyčiai vyksta sostinėje“, – sakė banko atstovas.
Pasak jo, šiuo metu rinkoje stebimas stabilizavimosi laikotarpis. 2009 m. krizės įkarštyje Lietuvoje buvo sudaryta apie 20 tūkst. būsto sandorių, o 2012 m. – 31 tūkst. Apie trečdalis sandorių sudaroma naudojantis banko paskolomis.
Pernai vidutinė paskola Vilniuje siekė 181 tūkst. litų. Nuo 2008 m. vidutinė paskolos suma tolygiai mažėjo. Tai vyko dėl mažėjusios būsto kainos ir gyventojų perkamosios galios bei išaugusių pradinio įnašo reikalavimų.
Pigo perpus
2007–2008 m. būsto kainų kreivė šoko aukštyn ir viršijo 8 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Šiuo metu vidutinė kvadratinio metro kaina viršija 4 tūkst. litų. Senos statybos būstai pinga, naujos statybos po truputį brangsta. „Žmonės ima racionaliau vertinti išlaidas šildymui ir būsto išlaikymui“, – tendenciją paaiškino E.Uziaka.
Vidutinis paskolos terminas nuo prieškrizinio laikotarpio stipriai nekito. Paskolos vidutiniškai suteikiamos 28 metams. „Šiuo metu turime vieną žemiausių palūkanų normų per istoriją. Tai gana palankus laikas priimti sprendimą dėl būsto paskolos, tačiau nereiktų pamiršti apie vykstančius svyravimus. Visada naudinga banko vadybininko paklausti, kiek man teks mokėti, jei palūkanų norma didės“, – sakė banko atstovas.
Nauji pirkėjai
 |
| Edvardas Uziala/15min nuotr. |
Banko atstovai išskiria naujas būsto pirkėjų grupes. Tai jauni 25–30 metų žmonės. Dažniausiai atvažiavę studijuoti žmonės arba šeimas sukūrę jaunuoliai. Dažnai jiems pirminį įnašą padeda suformuoti tėvai. Juos domina ekonominis būstas ir šie žmonės labai jautriai vertina tokius veiksnius kaip komunalinės išlaidos.
Kita grupė – tai vadinamoji „pokrizinė karta“. Žmonės, kurie dažnai jau turi paskolą. Jie moka planuoti savo finansus. Matoma, kad gausėjant šeimoms ir augant uždarbiui jie ieško didesnio būsto. Jie labiau išprusę, žino, ko nori, užduoda labai kryptingus klausimus. Jie įvertina laikmetį, kada verta pardavinėti pirmąjį būstą. Dažnai šios grupės žmonės turi pakankamas santaupas.
Trečia grupė – tai brandaus amžiaus žmonės, kurie investuoja į gyvenimo kokybės gerinimą. Jie ieško būsto miesto centre ar gražiuose rajonuose. Jie turi santaupų ir dažnai skolinasi trumpam laikui.
Kainos nuosekliai augs
Būsto rinkos pagyvėjimo tikimasi Vilniaus mieste. Kituose miestuose situacija turėtų išlikti stabili. Vilniuje pastebimas padidėjęs nekilnojamojo turto plėtotojų aktyvumas, būsto kainas didinti turėtų nuosekliai augantis sandorių skaičius ir žemos paskolų palūkanos.
Tuo pat metu pastebimas padidėjęs gyventojų atsargumas. „Dažnai kredito gavėjo lūkesčiai yra optimistiniai. Jis nori pasispausti dabar, tačiau tikisi, kad jo alga augs ateityje. Tačiau patirtis rodo, kad ne visada taip atsitinka. Nerimą kelia ir Europos ekonominės prognozės. Po krizės gyventojai tapo atsargesni ir paskolos galimybę vertina atsargiau“, – sakė E.Uziaka.
