Palūkanos mažėja, santaupos didėja
Prie teigiamų veiksnių vyr. ekonomistas pirmiausia priskiria nuosekliai didėjantį būsto įperkamumą ir nuomos pajamingumą. Nors galimybės įpirkti būstą Vilniuje iš Baltijos šalių sostinių yra mažiausios, jos sparčiausiai auga, palyginti su Ryga ir Talinu.
Taip pat labai svarbios palankios skolinimosi kainos. „Nors didesnė dalis būsto įsigijimo finansuojama iš nuosavų lėšų – sukauptų santaupų, vis tiek paskola įsigyjant būstą visame pasaulyje yra svarbus veiksnys. Šiuo metu naujų paskolų palūkanos šalyje yra daugiau nei dvigubai mažesnės nei 2008 m. viduryje. Jos pasiekusios žemiausią tašką istorijoje – 3,03 proc.“, – pabrėžia specialistas.
Dar vienas teigiamas veiksnys tas, kad Lietuvos namų ūkiai yra mažiausiai įsiskolinę visoje ES. Šalies namų ūkių skolos ir metinių pajamų santykis siekia 40,1 proc. Per trejus metus šis santykis pastebimai sumažėjo – nuo 46 proc. Tai rodo palankias galimybes skolintis iš bankų. Latvijoje ir Estijoje šis santykis perpus didesnis.
„Šie rodikliai rodo, kad namų ūkiai yra atsparūs galimiems išoriniams finansiniams pokyčiams. Apskritai maža dalis lietuvių turi kokių nors paskolų – tik vienas iš dešimties šalies gyventojų turi finansinių įsipareigojimų. Estijoje jų turi kas trečias. Šiuo aspektu lietuviai yra labai konservatyvūs ir į skolą žiūri labai atsargiai“, – teigia N.Mačiulis.
Stagnacijos būsto rinkoje pabaigą gali lemti ir žemos indėlių palūkanos, skatinančios ieškoti alternatyvių ir ne tokių konservatyvių taupymo priemonių. Nebeapsimoka laikyti santaupų banke.
Dar vienas teigiamas veiksnys tas, kad Lietuvos namų ūkiai yra mažiausiai įsiskolinę visoje ES.
„NT nėra labai populiari ir rekomenduotina investavimo priemonė, nes tai nelikvidus turtas, reikalaujantis didelio pradinio įnašo, bet galbūt kai kuriuos tai paskatins ieškoti ilgalaikių investavimo priemonių“, – svarsto vyr. ekonomistas.
2012 m. NT rinka buvo vangoka. Prie to, anot N.Mačiulio, galėjo prisidėti nauji griežtesni reikalavimai pradiniam įnašui – dabar bent 15 proc. būsto vertės turi sudaryti nuosavi pinigai. Dėl to gana sparčiai augo indėliai bankuose ir savo santaupas lietuviai jau gali panaudoti įsigydami būstą.
Šalies gyventojai yra sukaupę rekordines santaupas – vien indėlių bankuose laikoma 27,7 mlrd. Lt.
Reikalus paspartins infliacija
Realaus darbo užmokesčio mažėjimas slopino norą įsigyti būstą. „Manome, kad realaus darbo užmokesčio mažėjimo tendencija šiais metais baigsis, tai bus svarbus veiksnys greta nedarbo mažėjimo, kuris leis ne taip konservatyviai žiūrėti į skolinimąsi.“
Taip pat įtakos turės Pasaulio centrinio banko politika ir infliacijos lūkesčiai. Tiek JAV Federalinė rezervų sistema, tiek Europos centrinis bankas ir Jungtinės Karalystės centrinis bankas didina pinigų kiekį. Pavyzdžiui, JAV Federalinė rezervų sistema per pastaruosius ketverius metus pinigų kiekį padidino tris kartus. Kol kas didelė infliacija neprognozuojama, tačiau 2014-aisiais infliacijos lūkesčiai gali materializuotis. Žmonės, bandydami apsaugoti savo santaupas nuo infliacijos, gali įsigyti NT.
„Tikintis didesnės infliacijos, natūralu skolintis šiek tiek daugiau, nes reali skolų našta, augant kainoms, mažėja“, – pastebi „Swedbank“ vyr. ekonomistas.
Didžiųjų pasaulio valstybių NT rinka signalizuoja apie globalų pokytį. Pastarąjį pusmetį JAV šiek tiek augo NT kainos, daugėjo sandorių. Žvelgiant arčiau – Estijoje ir Latvijoje rinkos aktyvumas taip pat buvo didesnis. Ten NT brango sparčiau nei Lietuvoje, tačiau ši tendencija gali pasiekti ir mus.
Dėl emigracijos ir žemo gimstamumo lygio mažėjant šalies gyventojų skaičiui, sunku kalbėti apie NT rinkos atsigavimą.
Emigracijos pasekmės
Kalbant apie būsto pirkimą slopinančius veiksnius, bene pagrindinis būtų demografinės tendencijos. Dėl emigracijos ir žemo gimstamumo lygio mažėjant šalies gyventojų skaičiui, sunku kalbėti apie NT rinkos atsigavimą.
Vidutinis vienam gyventojui tenkantis gyvenamasis plotas Lietuvoje, palyginti su Europa, yra mažas – Vilniuje jis siekia 25 kv. m, Kaune – dar mažiau. Tai 10–15 kv. m mažiau nei išsivysčiusiose Europos sostinėse. Tikėtis, kad šis plotas staigiai vysis ES vidurkį, nereikėtų, nes šis rodiklis rodo pragyvenimo lygį.
„Natūralu, kad jei pajamos Lietuvoje yra 3–4 kartus mažesnės nei kitose ES šalyse, ir kiti gerovę apibūdinantys rodikliai, tokie, kaip gyvenamasis plotas, tenkantis vienam gyventojui, pastebimai atsiliks“, – teigia N.Mačiulis ir priduria, kad nors gyvenamasis plotas šalyje padidėjęs, tai lėmė gyventojų skaičiaus mažėjimas, o ne gausesnis didesnių būstų pirkimas.
Neapibrėžta mokesčių politika skatina laukti
Šalies ekonominė situacija, ypač mokesčių politikos neapibrėžtumas, taip pat gali slopinti norą įsigyti būstą. Vyriausybės programa įspėja, kad bus didesnis pajamų apmokestinimo progresyvumas, galbūt turtas bus daugiau apmokestinamas, ir tol, kol nebus aišku, kaip konkrečiai keisis mokesčių sistema, dalis šalies gyventojų nesiryš prisiimti finansinių įsipareigojimų.
Nors būsto įperkamumas didesnėje šalies dalyje didėja, ir ypač jis padidėjęs Alytuje, N.Mačiulio teigimu, nereikėtų tikėtis, kad mažesniuose Lietuvos miestuose NT rinka smarkiai keistųsi. Mat būsto pirkimo tuose miestuose nedidėjimą lemia ne tik emigracija į užsienį, bet ir emigracija į didžiuosius šalies miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą.
Daugiausia į didesnius miestus emigruoja jauni žmonės, kurie netolimoje ateityje taps potencialiais būsto pirkėjais, todėl mažesniuose Lietuvos miestuose NT rinka ilgą laiką turėtų išlikti vangi.
N.Mačiulis pasakoja, kad nerimas dėl euro zonos ateities taip pat menkina norą įsigyti būstą. Prognozuojama, kad antroje 2013 m. pusėje euro zonos padėtis bus stabilesnė, bus aišku, kokios institucijos bus sukurtos ir kokį pagrindą jos sukurs kontinento ateičiai.
