„Šiuo metu Lietuvos paštas turi nemažai nekilnojamojo turto, kuris yra nenaudojamas, nebereikalingas tiesioginei pašto veiklai arba naudojamas neefektyviai. Perteklinių patalpų išlaikymas kasmet reikalauja didelių finansinių išteklių, todėl siekdami ekonomiškai valdyti turimą turtą, tuos objektus, kurie nebenaudojami arba yra tapę pertekliniais, stengiamės aukcionų ir viešų konkursų būdu parduoti, kitiems – ieškome ilgalaikių nuomininkų“, – pranešime spaudai Lietuvos pašto Finansų ir administravimo direktorius Kęstutis Jaržemskas.
Jis pažymėjo, kad keičiantis klientų poreikiams ir sparčiai tobulėjant pašto operacijų procesams, dalies NT objektų panaudojimas tapo nebeįmanomas arba ribotas.
„Praėjusiame amžiuje statytų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų patalpos tapo perteklinėmis. Po kelis tūkstančius kvadratinių metrų užimančios patalpos daugiausia yra tuščios ir nenaudojamos, o jų eksploatacinės sąnaudos – didžiulės. Šių pastatų išlaikymas šiandien yra neracionalus“, – tvirtino K Jaržemskas.
Sostinės centre esančio Vilniaus centrinio pašto pastatas nepriklausomų turto vertintojų įkainotas daugiau kaip 11 mln. eurų. Tarpukario architektūros Kauno centrinio pašto statinių kompleksas ir vienas žinomiausių uostamiesčio architektūros paminklų – Klaipėdos centrinio pašto pastatas specialistų vertinami panašiai – po 1,6 mln. eurų.
„Vertinant potencialių pirkėjų pasiūlymus, minimi NT objektai bus parduodami už pasiūlytą aukščiausią kainą. Taip pat investuotojams keliamas reikalavimas, kad tiek dabartiniame Vilniaus, tiek Kauno bei Klaipėdos centriniuose paštuose liktų pašto paslaugų teikimo vietos, kuriose būtų aptarnaujami gyventojai“, – teigė K.Jaržemskas.
Neįvykus pardavimo sandoriams bus svarstoma ir nuomos galimybė.
Iš viso šiuo metu Lietuvos paštas valdo daugiau nei 400 nekilnojamųjų objektų, bendras jų plotas siekia apie 140 tūkst. kv. metrų
