Nors Vilniuje paskolų palūkanos nukrito labiausiai, o sudaromų nekilnojamojo turto sandorių skaičius auga, „Swedbank“ duomenimis, Talino ir Rygos gyventojai būstą įsigyti gali lengviau. Prognozuojama, kad didėjantys atlyginimai ir prieinamos paskolos didins galimybę įsigyti būstą.
Kainos krito
„Swedbank“ vyresnioji ekspertė Vaida Šečkutė pristatydama tyrimą teigė, kad Vilniuje būsto įperkamumo indeksas augo labiausiai iš Baltijos valstybių sostinių, tačiau būstas vis dar įperkamesnis latviams ir estams.
Būsto įperkamumo indeksą didino Vilniuje kritusios butų kainos ir žymiai sumažėjusios paskolų palūkanų normos. Vilniuje jos pirmą kartą nuo 2008 m. tapo mažiausios iš Baltijos valstybių.
Nors sandorių skaičius išaugo 11,5 proc., o tai didžiausias augimas Baltijos šalyse, tačiau nekilnojamojo turto kainos krito 4,7 proc. „Tai galima paaiškinti išaugusia pasiūla. Tikėtina, kad ji augs ir šiais metais. Tai rodo išduotų leidimų statyti gyvenamąjį būstą skaičius“, – sakė V.Šečkutė.
Įperkamiausi Taline
Prognozuojama, kad turėtų didėti ir būsto paklausa. Tai lems augantys atlyginimai ir geros paskolų sąlygos. Šiuo metu statistiškai Vilniuje įperkami iki 70, Rygoje – iki 86, Taline – iki 94,5 kv. metrų būstai. Vilniečiai pradiniam įnašui taupo 2 m. ir 10 mėn. Rygos gyventojai – 2 m. ir 1,5 mėn, Talino – 2 m. 1 mėn.
Mėnesinei paskolos įmokai vilniečiai turi skirti 23,5 proc. savo atlyginimo. Rygos gyventojai 19,2 proc. Talino – 17,5 proc.
Būsto įperkamumo indeksas labiausiai kilo Palangoje. Iš didžiųjų miestų labiausiai įperkamas būstas buvo Kaune ir Vilniuje. Lengviausia būstą įpirkti Alytuje, Panevėžyje, Šiauliuose.
Kainas augins renovacija
„Sovietmečiu statyti daugiabučiai prestižinėse vietose, gali tapti brangesni už naujos statybos būstus“, – sakė N.Mačiulis.
Banko ekspertų nuomone, pasaulinės tendencijos rodo, jog nekilnojamasis turtas praranda savo stigmą. Sandorių skaičius auga.
„Dar vienas veiksnys, kuri darys didelę įtaką būsto rinkai, yra renovacija. Šiuo metu planuojama renovuoti apie tūkstantį daugiabučių per metus. Renovuotas daugiabutis konkuruos su naujos statybos būstais dėl savo estetikos ir savybių. Tai turės tiesioginį poveikį. Jų kaina augs, kartu augindama vidutinę butų kainą Lietuvoje“, – teigia N.Mačiulis.
Dalis statybinių pajėgumų bus nukreipta į renovaciją. Dėl to kiltų statybininkų atlyginimai, brangtų žaliavos, būtų statoma mažiau naujų būstų. Dėl to jų kaina kiltų.
Pastebima, kad šiuo metu statybų sektoriuje dirba 77 tūkst. mažiau darbuotojų, nei iki krizės. Tai lemia ir dviženklį nedarbą. Neabejotinai, masinė renovacija padėtų spręsti ir šią problemą.
Brangesni už naujus
N.Mačiulio teigimu, kol kas sudėtinga vertinti, kiek pasiteisins politikų viltys renovuoti tūkstantį daugiabučių kasmet: „Kol kas skeptiškai vertiname galimybes, kad Lietuva galės renovuoti tiek daugiabučių. Kol kas esminių pasikeitimų nebuvo. Dabar siūlomas modelis kai kuriose savivaldybėse buvo taikomas ir anksčiau, tačiau ten didelių stebuklų nebuvo.“
Pasak jo, gyventojai, kurie atsisako renovuoti savo būstus, turėtų prarasti visas garantijas. „Tai valstybės išlaidos. Svarbu šviesti visuomenę ir parodyti, kad renovacija neužtruks, bus kokybiška ir skaidri. Dažnai gyventojai galvoja, kad dėl finansinės naštos teks mokėti daugiau, nežino, kiek laiko mokės. Tai turi būti išaiškinta. Per kiek laiko renovacija atsipirks ir kokios bus duotos garantijos“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas.
N.Mačiulsi prognozuoja, kad renovuoti senos statybos daugiabučiai gali būti net brangesni, nei naujos statybos butai: „Būsto estetinė išvaizda ir energetinis efektyvumas yra esminiai veiksniai, lemiantys kainą. Tačiau yra ir vieta. Jei kalbame apie sovietmečiu statytus daugiabučius prestižinėse vietose, tai jie gali tapti net brangesni už naujos statybos būstus.“
