„Įšokome į važiuojantį traukinį“
8 butų daugiabutį, kuriame gyvena ponas Mindaugas, dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje pakvietė savivaldybė, atsižvelgdama į sunaudojamos šilumos energijos kiekį.
Tačiau problemų namas turėjo ir daugiau, neslepia pašnekovas: „Namas buvo pastatytas šeštame dešimtmetyje, tad tikrai yra pagyvenęs ir jį tiesiog reikėjo užkonservuoti. Kiauras stogas, senovinės vidaus vamzdynų sistemos ir t. t.“
Šypsodamasis M. Pečiulis atsimena, jog visus reikiamus dokumentus gyventojai susitvarkė paskutinę akimirką: „Nors įšokome į jau važiuojantį traukinį, mūsų namo modernizacija prasidėjo anksčiausiai. Štai toks paradoksas. Greitai teko suktis dėl labai paprastos priežasties – iki tol per darbus niekaip negalėjau užsiimti parašų rinkimu. Paskutinę dieną, kai dar galima buvo pateikti paraiškas modernizacijai, man paskambino ir paklausė, ar ketiname dalyvauti. Visus gyventojus apibėgau per valandą – 5 kaimynai modernizacijai pritarė ir sėkmingai startavome.“
Pavyko įtikinti, kad namas – ne amžinas
„Nors esame vienintelė jauna šeima savo name, vyresnio amžiaus kaimynai modernizacijos idėją priėmė labai palankiai. Žinoma, jeigu name būtų ne 8, o 40 butų, taip operatyviai su visais susitarti, greičiausia, nepavyktų.
Vieni juokdamiesi sakė, kad jiems jau tas pats, kitiems pavyko įrodyti, jog daugiabutis – ne amžinas, namas negali stovėti be remonto 120 metų. Kaimynams tuomet taip pat paaiškinau, jog dar galime gauti 40 proc. valstybės paramą, o jeigu dar lauksime, parama mažės.
Apskritai manau, kad daugelis gyventojų nenori modernizacijos, nes bijo. O iš tikrųjų bijoti nėra ko. Pagaliau, ir tos sumos nėra jau tokios didelės.
Apskritai manau, kad daugelis gyventojų nenori modernizacijos, nes bijo. O iš tikrųjų bijoti nėra ko. Pagaliau, ir tos sumos nėra jau tokios didelės. Juolab, turint omeny, kad namui vis tiek kažkada reikės remonto ir dabar šiam tikslui galima gauti valstybės paramą. Viskas iš tiesų yra labai paprasta, nesutikti nėra ko“, – dėsto pašnekovas.
Pasakodamas apie investicijų planą, dėl kurio patvirtinimo sutarė su kitais gyventojais, ponas Mindaugas atkreipia dėmesį, jog namo specifika šiek tiek varžė pasirinkimo galimybes: „Pavyzdžiui, galėjome rinktis tik tinkuojamą fasadą. Antras dalykas – nenorėjome didesnių vidaus darbų, kadangi neseniai pasidarėme remontus butuose, todėl apie jokius sienų griežimus niekas net nenorėjo galvoti. Na, o tokių dalykų kaip saulės kolektoriai mums niekas nesiūlė, matyt, bijojo išgąsdinti.“
