„Kadangi teritorija Miško g. 21, Juodkrantėje, patenka į nacionalinio parko rekreacinių parkų teritoriją, vykdant joje veiklą, privalu vadovautis bendruoju planu, pagal kurį „Kristianos“ turimi pastatai – buvusios sovietų armijos kareivinės – pažymėtini kaip likviduotini objektai. Įmonė, juos pirkdama, apie tai buvo informuota, tad turėjo įvertinti įsigyjamo objekto naudojimo apribojimus“, – rašoma teismo nutartyje.
Teismas taip pat pažymėjo, kad statiniai iš „Kristianos“ nėra paimami visuomenės poreikiams, tačiau naudodamasi jai priklausančiu turtu, įmonė privalo laikytis teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos statyba teritorijoje negalima.
Bendrovė „Kristiana“ prašė teismo panaikinti 2013 metais Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos priimtą sprendimą neišduoti specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų pastatų Juodkrantėje kapitaliniam remontui. Taip pat siekta, kad valstybė bendrovei atlygintų 48,4 tūkst. eurų turtinės žalos.
Bendrovė dar mėnesį gali skųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Žiniasklaidoje skelbta, kad „Kristiana“ pastatus Juodkrantėje įsigijo 1999 metais iš valstybės ir planavo čia statyti reabilitacijos centrą.
Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijų planavimo dokumentus, bendrovės „Kristiana“ įsigyta žemė miške yra teritorijoje, kur nauja statyba negalima. Kareivinių sandėlius B.Gudelio įmonė turėjo nugriauti, o statyti naujo pastato – negali.
