15min be reklamos

Vietoj žadėto parkelio prie namų – tvora: Pilaitės gyventojai grasina net milijoniniu ieškiniu

​​​​​​​Vilniaus Pilaitės gyventojai stojo piestu prieš įmonę „Vilmesta“, iš kurios pirko būstą su pažadu, kad šalia namų turės ir žaliąją erdvę. Vis dėlto šiuo metu ji aptverta statybine tvora ir naudojama kaip privati statybinių medžiagų saugojimo aikštelė. Nusivylę, kad įmonė nereaguoja į jų prašymus, gyventojai kreipėsi į tarnybas, neatmeta galimybės kelti ir milijoninį ieškinį bendrovei. Vyriausiasis miesto architektas teigia, kad verslininkai neturi teisės aptverti šio želdyno, tuo tarpu įmonė teigia, kad su nuosavu sklypu galinti daryti, ką nori.
Taip sklypas atrodo gyventojų akimis.
Taip sklypas atrodo gyventojų akimis. / Lino Vadeikos nuotr.
Temos: 1 Pilaitė

Į 15min redakciją kreipėsi Vilniaus Pilaitės rajono gyventojai, įsikūrę daugiabučiuose Karaliaučiaus g. 28 ir Tolminkiemio g. 35 bei 37.

Jie teigia, kad butus įsigijo iš įmonės „Vilmesta“, kuri, anot jų, siekdama parduoti butus, gyventojams nurodė, esą visai šalia namų – įmonės valdomame žemės sklype bus „žalioji zona“, atverta viešam naudojimui, kuria gyventojai galės naudotis rekreacijai.

Ekrano nuotr. /Gyventojai pasidalino tokiu ekranvaizdžiu, kuriame matoma, kad Vilmesta „Facebook“ platformoje viešai atsakinėdama į gyventojo klausimą, atsako, kad „taip, yra numatyta žalioji zona“ ir duoda nuorodą į savivaldybės tvarkomą žemėlapį.
Ekrano nuotr. /Gyventojai pasidalino tokiu ekranvaizdžiu, kuriame matoma, kad Vilmesta „Facebook“ platformoje viešai atsakinėdama į gyventojo klausimą, atsako, kad „taip, yra numatyta žalioji zona“ ir duoda nuorodą į savivaldybės tvarkomą žemėlapį.

Tą patį esą įmonė vaizdavo butų pardavimo vizualizacijose. O šiuo metu bendrovė, pasak gyventojų, naudoja šią zoną kaip privačią statybinių medžiagų laikymo aikštelę.

Tikrino viešai prieinamus duomenis

Vienas iš šių namų gyventojų – Linas Vadeika – 15min teigė, kad dažnas atsakingas pirkėjas prieš įsigydamas būstą padaro „namų darbus“.

„Rūpestingas gyventojas atsidaro viešai prieinamus teritorijų planavimo dokumentus. Konkrečiai – bendrąjį miesto planą ir detalųjį planą. Bendrajame plane yra parašyta, kad tai – „intensyviai naudojamų želdinių teritorija“, o detaliajame plane – kad tai bendro naudojimo teritorija“, – sako L.Vadeika.

Pasak jo, tai viešai prieinami duomenys ir gyventojas, juos patikrinęs, gali būti ramus, kad prieš perkant būstą padarė viską, siekdamas įsitikinti, jog ten bus bendro naudojimo zona.

Įmonė: gyventojai neteisingai suvokia teisės aktus

Vis dėlto „Vilmesta“ 15min atsiųstame atsakyme teigia, kad Pilaitėje, šalia minėtų daugiabučių, nuosavybės teise valdo žemės sklypą, t. y. žemės sklypas nėra valstybinis, o privatus.

Šiuo atveju įmonė ragina suvokti skirtumus tarp teisės aktuose numatytų kitos paskirties žemės sklypų naudojimo būdų, į ką, anot jos, raštus rengęs ir parašus rinkęs žmogus, tikėtina, nėra įsigilinęs.

„Nekilnojamojo turto registre įregistruoto mūsų įmonei priklausančio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o žemės sklypo naudojimo būdas: atskirųjų želdynų teritorijos. Esant nurodytoms aplinkybėms, rašto rengėjas klaidingai interpretuoja, kad mūsų įmonei priklausančio žemės sklypo naudojimo būdas – bendrojo naudojimo teritorijos. Atskirųjų želdynų teritorijų ir bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijų yra du skirtingi žemės naudojimo būdai“, – pabrėžia įmonė.

Anot L.Vadeikos, kitaip tariant, tai reiškia, kad kadangi pagal Želdinių įstatymą šis sklypas, neturėdamas įsipareigojimo Vilniaus savivaldybei, nepatenka į „viešo želdyno“ apibrėžimą, jis laikomas ne viešu, o privačiu želdynu ir įmonė su juo galinti daryti, ką nori.

Įmonei priklausančiame žemės sklype, kaip teigiama atsiųstame komentare, nėra jokių takų, tvora apsaugo nuo augančios žolės ištrypimo, savavališko gyvūnų vedžiojimo, galimo teršimo. Galiojantys teisės aktai, pasak įmonės, nedraudžia juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą aptverti tvora.

Lino Vadeikos nuotr. /Taip sklypas atrodo gyventojų akimis.
Lino Vadeikos nuotr. /Taip sklypas atrodo gyventojų akimis.

Pasak L.Vadeikos, įmonė vengia kalbėti apie detalųjį planą, o jam taip pat pateikė atsakymą, remdamasi Nekilnojamojo turto registro įrašu, kuris nėra viešai prieinamas visiems.

Vyras svarstė, kad Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) veikiausiai patvirtins, kad situacija galbūt ir keista, tačiau nieko padaryti negali, nes privatus juridinis asmuo turi teisę dėl sklypo nuspręsti pats.

Gali skirti įspėjimą arba 75 Eur baudos

NŽT atstovas Audrius Gelžinis 15min plačiau situacijos kol kas nekomentavo, nes skundą gavo tik antradienį. Jo teigimu, patikrinimas dėl šio sklypo bus įtrauktas į neplaninių patikrinimų eilę. Dabar eilė sudaryta iki birželio vidurio.

A.Gelžinio paaiškinimu, jei būtų pripažintas pažeidimas, pagal Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnį 1 dalį, gali būti skirtas įspėjimas arba pusė minimalios baudos 150 Eur.

Įmonei nesutikus su nutarimu, bauda gali svyruoti nuo 300 iki 560 Eur.

Gyventojai kaltina melagingais pažadais, įmonė mano, kad juos išpildė

Pasak L.Vadeikos, dar vienas šios istorijos aspektas – sulaužyti pažadai gyventojams.

„Bandom įrodyti vartotojų teisėms, kad nesvarbu teritorijų planavimas, bet svarbu ir tai, kad žmonės buvo apgauti. Mes su žmona, kaip ir kiti naujakuriai, pirkome butą, kad čia gyventume ir augintume vaikus. „Žalioji zona“ – parkelis viduryje kvartalo – buvo vienas iš svarbiausių faktorių mums, kodėl pirkome būstą būtent čia, o reali situacija dabar tokia, kad pro savo balkoną matome grubias tvoras, mamos su vežimėliais spaudžiasi prie šaligatvio krašto, nes į šaligatvį išeina tvora“, – kalbėjo L.Vadeika.

Perklausta, ar sąžininga žadėti gyventojams katę maiše, įmonės „Vilmestos projektai“ atstovai atsakė negalintys komentuoti gandų, spekuliacijų ar dar kažkokių pamąstymų. Bet 15min gauti įrodymai rodo ką kita – „Vilmesta" atstovas nurodė pirkėjams, kad kaina didesnė tų butų, kurių langai – į „žaliąją zoną“.

Įmonė 15min tik pakartojo neturinti jokių įsipareigojimų nei fiziniams asmenims, nei savivaldybei dėl šio žemės sklypo.

„Mūsų įmonei priklausanti nuosavybė yra sutvarkyta ir nėra statybinių medžiagų aikštelė“, – tikino ji ir pridėjo žemiau esančią nuotrauką.

„Vilmestos projektai“ nuotr./Taip atrodo žemės sklypas.
„Vilmestos projektai“ nuotr./Taip atrodo žemės sklypas.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė 15min patvirtino, kad gyventojų skundas buvo gautas ir perduotas atsakingiems asmenims, tačiau būtina įvertinti pateiktą informaciją ir tik tuomet bus aišku dėl galimo pažeidimo ir taikytinos sankcijos.

Ji pažymėjo, kad VVTAT sankcijas taiko už teisės aktų pažeidimus produktų saugos, nesąžiningos komercinės veiklos, reklamos srityse. Taip pat už informacijos neteikimą vartotojams.

Šiuo atveju, neturint tikslios informacijos, D.Malinauskienės teigimu, net preliminariai būtų sunku įvertinti, ar būtų nagrinėjamas galimas vartotojų teisių pažeidimas.

Lino Vadeikos nuotr. /Taip sklypas atrodo gyventojų akimis.
Lino Vadeikos nuotr. /Taip sklypas atrodo gyventojų akimis.

Architektas: aptverti teritoriją ir nieko neįleisti savininkai neturi teisės

Kol atitinkamos tarnybos narplioja situaciją, Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis 15min paaiškino, kad pagal Želdynų įstatymą, atskirasis želdynas – tai želdynas, esantis tik jam skirtame žemės sklype. „Vilmestos“ valdomas želdynas, pasak jo, yra priskirtinas rekreaciniams.

„Jis buvo numatytas ir galiojančiame detaliajame plane. Deja, žemė buvo grąžinta buvusiems savininkams, iš kurių ją įsigijo statytojas. Savivaldybė nesutiko keisti žemės naudojimo būdo ir reikalavo išsaugoti želdyną. Želdyno savininko pareigas nustato Želdynų įstatymo 15 straipsnis. Tad aptverti teritoriją ir ten nieko neįleisti savininkai neturi teisės“, – tvirtino M.Pakalnis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Pakalnis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Pakalnis

Architekto teigimu, jie privalo želdyną sutvarkyti, prižiūrėti ir bent jau turi nustatyti lankymo grafiką.

Savivaldybė, pasak jo, ir ateityje nesutiks keisti tos teritorijos naudojimo būdo ir reikalaus išsaugoti atskirąjį želdyną. Paprastai tokie želdynai yra perduodami savivaldybei, vystytojui taip susimažinant infrastruktūros įmoką už statomus naujus pastatus.

„To paties sieksime ir šiuo atveju – perimti želdyną savivaldybės nuosavybei ir atverti jį žmonėms“, – tikino jis.

Gyventojai galvoja ir apie ieškinį

Pasak L.Vadeikos, kreipimasis į vartotojų teises ir NŽT gali būti ne pabaiga.

„Turime daugiau teisinių galimybių – civilinis ieškinys atlyginti žalą. Jei vartotojai pripažintų, kad buvo pažeidimas, kad reklamavo vieną, o pardavė kitą, tuo pagrindu mes galbūt galėtume kreiptis dėl žalos“, – sako jis.

Vyro skaičiavimais, žalą sudarytų kiekvieno buto – ekonominio vieneto – nuvertėjimas lyginant du scenarijus: kai parkelis šalia namų yra ir tuomet, kai nėra.

„Kreipiantis į nekilnojamo turto vertintojus galima būtų nustatyti, kad buto vertė skiriasi, priklausomai nuo šio fakto. Tarkime, susidarytų koks 1000–2000 skirtumas nuo buto. Jei tie butai, įsivaizduokit, dauginasi iš 100, tai mes turim šimtų tūkst. Eur ieškinį“, – toks planas, žvelgiant į ateitį, pasak L.Vadeikos.

Mat, matydami įmonės laikyseną šioje situacijoje, gyventojai baiminasi, kad nebūtų pakeista žemės paskirtis, o galiausiai joje neiškiltų dar vienas daugiabutis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką