Pagrindiniai konkurso tikslai – puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti visuomenės dėmesį ir pristatyti geriausius NT plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų.
Kaip sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius, gyvenamosios paskirties projektais buvo vertinami pagal pagrindinius šešis kriterijus. Kiekvienas jų yra svarbus ir apima projekto kokybės, statybos, architektūros, santykio su aplinka, santykio su bendruomenės vietomis, esama infrastruktūra (mokykla, darželiais, kultūros objektais ir pan.) parametrus.
„Gyvenamosios paskirties projektams labai svarbu „atsirasti“ tinkamoje vietoje, integruotis į miesto aplinką. Šiemet daugiausiai dėmesio kreipėme į santykį su aplinka, rinkos poreikiais, ar projektai ekonomiškai efektyvūs, ar atitinka įperkamo būsto kriterijų, o jeigu tai yra aukštesnio įperkamumo projektai, ar jie atitinka prestižinio būsto kriterijus (architektūra, naudojamos medžiagos ir pan.). Taigi, labai svarbus projektų tikrumas – ar tai, kas deklaruota prieš įgyvendinant, iš tikrųjų buvo įgyvendinta“, – kalbėjo M.Statulevičius.
Kalbėdamas apie 18 metus jau vykstantį konkursą „Už darnią plėtrą“ prezidentas sako, jog kartelę pakelė tiek nekilnojamojo turto vystytojai, tiek patys pirkėjai. „Dėmesys architektūrai, vietai, statybos kokybei, išmaniosioms technologijoms, efektyvumo, taupumo, tvarumo kriterijai tapo itin svarbūs, siekiama maksimalaus efekto racionaliomis investicijomis“, – sako pašnekovas.
M.Statulevičius priduria, kad būtent tai ir lemia patogų, komfortišką būstą, kurio reikia šiuolaikiniam žmogui: saugi aplinka, kokybė, vieta, modernumas.
„Šių metų gyvenamosios paskirties projektai yra „išdirbti“ inžineriškai ir architektūriškai, dalis jų atkartoja, kokybiškai pakelia kartelę tų pačių vystytojų įgyvendintiems projektams; kiti – trofėjiniai, kuriems ieškota brangesnių, didesnių, stipresnių sprendimų, ir tikimasi, kad pirkėjas tai įvertins. Galima teigti, kad gyvenamuosiuose projektuose ką vystytojas žadėjo, tą ir įgyvendino“, – teigė M.Statulevičius.
Šiais metais gyvenamosios paskirties projektų kategorijoje varžosi: dalyvauja „Alėja 18“, „12 terasų“, „Skylum“, „Algirdo promenada“, „Algirdo 3“, „Saulės namai“, „Metų laikai“.
Šioje publikacijoje pristatome pirmuosius tris objektus: „Alėja 18“, „12 terasų“, „Skylum“.
„Alėja 18“ – ryšys tarp istorijos ir šiandienos gyvenimo būdo
Pagrindinė „ALĖJA 18“ architektūrinė idėja – šiuolaikinis modernizmas ir tarpukario kontekstas aplinkoje, kuri kuria harmoningą ryšį tarp Laisvės alėjos istorijos ir šiandienos gyvenimo būdo.
Projektas paremtas pusiausvyros filosofija: tarp miesto pulso ir namų ramybės, tarp estetikos ir funkcijos, tarp tradicijos ir šiuolaikinių inžinerinių sprendimų. 52 išskirtiniai apartamentai bei vieta. Vieta, vardan miesto žmogaus gerovės, įprasminanti paskutinį laisvą žemės sklypą alėjoje.
„Eksterjere dominuoja aiškios modernistinės formos, charakteringa asimetrija, vertikalūs elementai ir platūs langai, atliepiantys tarpukario architektūrai būdingą ritmiką. Fasade naudojamos natūralios, tvarios medžiagos – betonas, medis, metalas, stiklas, o pietinėje pusėje įrengti padidintos saulės kontrolės stiklai bei termomedienos žaliuzės mažina pastato vėsinimo poreikį. Nesikertantys balkonai ir privatumo išdėstymas – galimybė „nejausti kaimynų“, o įrengti trys liftai ir individualios laiptinės (su šildomomis grindimis) optimizuoja gyventojų srautus“, – sako „Etapas group“ bendrasavininkis Donatas Miškinis.
Interjero išskirtinumą lemia aukštos lubos ir erdvūs apartamentų planai, skirti šiuolaikinio miesto šeimoms. Kiekvienas butas turi individualią rekuperacinę sistemą, įvadus vėsinimui, kokybišką garso izoliaciją ir erdvius, želdynais ir centrine laistymo sistema integruotus balkonus ar lodžijas, kuriančias privačių žaliųjų kiemelių pojūtį. Kruopščiai apgalvotos interjero proporcijos, leidžiančios šeimoms planuotis daugiau miegamųjų ir funkcinių zonų – kas itin reta Kauno centre.
„Architektūrinį charakterį įkvėpė ir „sraigės“ formos sklypo istorinis planas, kurio reinterpretacija leido sukurti uždarą, tylą užtikrinantį vidinį kiemą. Rezultatas – elegantiškas, modernus, tačiau istoriškai jautrus miesto centro pastatas, kuriantis naują Laisvės alėjos architektūrinės evoliucijos skyrių“, – teigia D.Miškinis.
„ALĖJA 18“ natūraliai įsilieja į Laisvės alėjos urbanistinį audinį, gerbdamas jos istorines proporcijas ir architektūrinį charakterį. Naujas pastatas pastatytas tuščiame sklype, šiuolaikiškai interpretuojant buvusius istorinius užstatymo kontūrus ir tarpukario laikotarpio architektūros principus.
Projektas taip pat dera su Kauno centro „kapsulės“ infrastruktūra: visi pagrindiniai sociokultūriniai objektai, paslaugos, ugdymo įstaigos, parkai ir viešasis transportas – pasiekiami pėsčiomis.
Tvarumo aspektu projektas pasižymi A++ energine klase, mažomis šildymo ir vėsinimo sąnaudomis (šildymas – 25,27 kWh/m², vėsinimas – 20,27 kWh/m²), o pastato energetinio naudingumo sertifikate atsispindi pažangūs sprendiniai, gerinantys patalpų mikroklimatą, apšvietimą ir komfortą. Architektūros ir konstrukcijų dalyse naudotas BIM (LOD200), leidęs tiksliai koordinuoti sprendinius ir kokybiškai įgyvendinti projektą.
Ypatingu projekto akcentu tapo 2023 m. miestui ir gyventojams padovanota šviesos instaliacija „LIEPA“ (aut. Kotryna Čalkaitė), įtraukta į kultūrinius maršrutus ir tapusi nauju Laisvės alėjos simboliu. Instaliacija, atidarymo šventė ir QR kodo video gidas stiprina ryšį su vietos bendruomene ir miesto svečiais.
- Projekto pavadinimas: „ALĖJA 18“,
- Projektą teikiančio dalyvio (vystytojo) pavadinimas: UAB „Etapas Group“,
- Projektuotojas/Projekto vadovas: Miliukščio studija, UAB „M.Miliukštis“,
- Architektas (-ai): M.Miliukštis,
- Užsakovas: UAB „Laisvės alėjos projektas“,
- Generalinis rangovas (rangovas): UAB „Mana ranga“,
- Statybos rūšis (nauja statyba, rekonstrukcija/konversija, remontas, modernizavimas): nauja statyba.
„12 terasų“ – pagarba gamtos padiktuotoms taisyklėms
„12 Terasų“ – tai naujas išskirtinių A++ energinės klasės apartamentų kompleksas Pervalkoje; projektas, kuris atskleidžia pagarbą gamtos padiktuotoms taisyklėms. Čia susijungia tradicinės pajūrio architektūros motyvai, plytų bei natūralaus medžio detalės, klasikinė elegancija ir aukščiausia kokybė. Pervalka – viena iš Neringos gyvenviečių, kurioje geriausiai išsaugota autentiška urbanistinė struktūra.
„Projektu siekiama sukurti vientisą architektūrinę – urbanistinę stilistiką kartu su Pervalkos gyvenvietės esamais pastatais.
Laikomasi šiai teritorijai būdingo besiformuojančio charakterio tiek pastatų forma ir proporcijomis, tiek spalviniais sprendimais ir
medžiagiškumu, taikantis prie natūralios gamtos ir prisilaikant senųjų tradicijų spalvinės gamos, natūralios medienos elementų“, – sako UAB „Antai Group“ vadovas Darius Baitis.
Tai yra istorinis kraštas, kurio tradicija diktuoja, kas galima ir ko negalima. Grįžus į XIX amžiaus pradžią – čia buvo tipinės struktūros miniatiūrinė žvejų gyvenvietė, sudaryta iš siaurų sklypukų, kad kiekvienas šeimininkas turėtų tiesioginį sąlytį su Kuršių mariomis.
Net ir vienas iš konteksto iškrentantis pastatas gali negrįžtamai deformuoti visos Pervalkos struktūrą. Todėl reikėjo labai gerai įvertinti projekto mastelį mieste, kad pasirinkta pastatų pozicija, tūriai, fasado sprendimai neatrodytų gremėzdiškai ir nesudarkytų bendro paveikslo, o kaip tik į jį įsilietų, papildytų.
Projekto santykis su aplinka – koks jis? Projekto tūriniai bei erdviniai sprendiniai dera su regiono urbanistiniais ir architektūriniais reikalavimais. Teritorijoje vyrauja dviejų aukštų pastatai su šlaitiniais stogais, kurių medinė ir klinkerio apdaila, mastelis bei kokybiškas
įsiliejimas natūraliai papildo aplinką – miško žalumą ir istorinį Pervalkos miestelio užstatymą.
Teritoriją formuoja linijinė planinė struktūra, besitęsianti pagal Pervalkos gatvės trasą – su ritmiškais kraštinės linijos akcentais ir
tvarkingu, vienodai prasislinkusiu antraplaniu užstatymu.
„Sklype naudojamos natūralios medžiagos, būdingos šiuolaikinei
architektūrai: takams medis, smėlis, klinkeris. Pirmuose aukštuose kiekvienam poilsiautojui suteikiama privati terasa, organiškai įsiliejanti į aplinką ir papildomai apželdinta, kad didintų kraštovaizdžio potencialą“, – dalinasi D.Baitis.
Viršutiniuose bei mansardiniuose aukštuose suplanuotos erdvios privačios lodžijos ir balkonai, iš kurių atsiveria įkvepiančios gamtos panoramos. Pastatų formos ir proporcijos, spalviniai sprendimai bei medžiagiškumas atliepia šiai teritorijai būdingą charakterį. Natūralios medienos elementai, švelni spalvų paletė ir tradicinių Kuršių nerijos vilų architektūriniai motyvai pabrėžia pagarbą vietos istorijai ir kraštovaizdžiui.
Projektuojami tūriai nekelia vizualinio triukšmo, vengia perteklinių
spalvų ir išsiskiria ramia, tvarkinga kompozicija. Erdves tarp pastatų užpildo vietiniai augalai.
A++ klasės projektas, vystomas naudojant maksimalios kokybės statybines ir inžinerines medžiagas bei diegiant pažangiausius technologinius sprendimus.
Svarbiausios „12 Terasų“ bendruomenės vertybės – pagarba privatumui ir Pervalkos gyvenvietės ramybei.
„Didžiausias komplimentas man kaip architektui yra girdėti žmonių pastebėjimus, kad „12 terasų“ vilos atrodo taip, lyg čia būtų suplanuotos nuo pat miestelio užgimimo. Tokia ir buvo vizija – išsaugoti Pervalką tokią, kokia ji yra. Sukurti modernų, bet subtilų ir neišsišokantį projektą. Džiaugiuosi, kad tokiam matymui pritarė ir vystytojai, kurie jautriai žiūrėjo į aplinką ir atsisakė Lietuvoje vis dar populiarios nuostatos visur, kur tik įmanoma, pataupyti. Statybos kainavo daugiau, tačiau teisingi sprendimai užtikrino geresnį rezultatą“, – teigė architektas Adomas Šablevičius.
- Projekto pavadinimas: „12 terasų“,
- Projektą teikiančio dalyvio (vystytojo) pavadinimas: UAB „Antai Group“ ir UAB „Pervalkos terasos“,
- Projekto autoriai: A.Šablevičius, G. Vieversys, E.Buikaitė, V. Paliulionis, E. Žemaitytė,
- Architektas (-ai): UAB „G.A.L. architektai“ ir UAB „LG projektai“,
- Užsakovas: UAB „Pervalkos terasos“,
- Generalinis rangovas (rangovas): UAB „Klaipėdos statyba“ – Antai Statyba,
- Statybos rūšis (nauja statyba, rekonstrukcija/konversija, remontas, modernizavimas): Rekonstrukcija.
„Skylum“ – moderni architektūra ir įspūdinga panorama
Kaip sako Povilas Žemaitis, UAB „Omberg Construction“ direktorius, nutarus statyti aukštuminį pastatą, reikėjo sprendimų, kurie jį padarytų gyvesnį ir išskirtinį. „Skylum“ įgyvendintas remiantis vakarietiška gyvenamųjų dangoraižių praktika – projektas išsiskiria modernia architektūra, kokybišku eksterjeru ir funkcionaliai suplanuotomis vidaus erdvėmis.
Todėl pritarta sprendimui padaryti iš dalies stiklu dengtą fasadą – jis ne vientisas, fasado struktūra – antrasis „dinaminis“ fasadas, sudarytas iš trikampių pasvirusio stiklo elementų dviem kryptimis. Šis sprendimas ne tik estetinis – jis reaguoja į saulės judėjimą, keičia šviesos atspindžius, kuriama forma varijuoja nuo įvairių perspektyvų ir paros laikų.
Tai viena iš dviejų vietų Vilniuje, kurioje galima aukštuminė statyba, čia kuriasi tiek gyvenamieji, tiek komerciniai dangoraižiai ir „Skylum“ tapo ryškiausiu daugiaaukščio kvartalo akcentu.
Monika Sederevičienė, „Eventus Pro“ architektė priduria, kad pagrindinė „Skylum“ architektūrinė idėja buvo suvaldyti didelį butų skaičių ir jų vizualinę įvairovę, sukuriant vieningą, ritmingą ir tvarkingą pastato išraišką. Fasado geometrija paremta pasikartojančiais moduliais, sukuriančiais vientisą tūrio charakterį.
Trimatės fasado plokštumos sukuria šviesos ir šešėlio žaismą, todėl pastatas dienos metu nuolat kinta, bet nekeičia savo bendros tvarkos.
Interjero koncepcija kurta galvojant apie bendruomeniškumą – pastate suformuotos itin erdvios bendrosios zonos, kurios natūraliai skatina gyventojų susitikimus, judėjimą ir tarpusavio ryšius.
Interjero idėją diktavo aiški ir logiška pastato funkcinė struktūra, suformuota pagal griežtus aukštybiniam pastatui taikomus priešgaisrinius reikalavimus. Visos erdvės suplanuotos taip, kad judėjimas būtų paprastas, intuityvus ir atitiktų saugos scenarijus.
Kiekviename aukšte koridorių sujungia atviras lauko tiltas, kuris ne tik užtikrina evakuacinį saugumą, bet ir sukuria vizualinį ryšį su eksterjeru bei įneša natūralios šviesos į vidaus erdves.
Kalbėdama apie tai, kaip projektas įsilieja į esamą aplinką, Monika Sederevičienė teigė, kad miesto bendrajame plane ši Viršuliškių dalis yra numatyta kaip vienas pagrindinių Vilniaus vakarinių vartų akcentų, kuriame koncentruojami didesnio mastelio komerciniai bei gyvenamieji pastatai. Esamos ir planuojamos struktūros formuoja aiškų aukštybinių pastatų „branduolį“, išsidėstantį tarp Laisvės prospekto, Vakarinio aplinkkelio ir Spaudos rūmų zonos.
„Skylum“ projektas įsilieja į šį kontekstą, papildo vertikalų miesto siluetą, sustiprina pagrindinių gatvių urbanistinį profilį ir natūraliai dera su aplinkiniais aukštybiniais kompleksais.
„Kuriant bendras erdves, siekta jas visas paversti laisvalaikio ir net sporto erdvėmis. Ant stogų įrengtos terasos su augalais, „Skylum“ yra 21 aukšto, todėl nuo terasų atsiveria įspūdinga panorama, apimanti Vilniaus senamiestį, TV bokštą, vakarinį miesto horizontą. Dekoruotos bendrosios laiptinės tapo jaukesnėmis, planuotos ne tik tiesioginei funkcijai, bet ir sportinei veiklai, bendrosios erdvės pirmuose aukštuose įrengtos kaip laisvalaikio salos, skatinančios bendruomeniškumą, gyventojams šiose erdvėse padovanoti foteliai, knygų lentynos“, – sako Povilas Žemaitis, UAB „Omberg Construction“ direktorius.
Pasak M.Sederavičienės, esminis projekto tvarumo ir gerovės principas – maksimaliai išnaudota natūrali šviesa ir erdvės atvirumas. Balkonai juosia visą pastatą, todėl net mažiausi būstai turi labai erdvius balkonus.
Interjero sprendiniuose sąmoningai pasirinktas paprastas ir tvarus bendrų patalpų sienų dekoravimo metodas, atkartojamas kiekviename aukšte: akcentinės sienos tinkuotos rankiniu būdu, reljefą formuojant paprastu valgomuoju šaukštu – autorine technika, sugalvota projektuojant pastatą ir išbandyta statybų aikštelėje kartu su apdailininkais.
- Projekto pavadinimas: „SKYLUM“,
- Projektą teikiančio dalyvio (vystytojo) pavadinimas: UAB „OMBERG GROUP“,
- Projektuotojas/ Projekto autoriai: UAB „Eventus Pro“ architektų komanda: Vytenis Gerliakas, Sigitas Sparnaitis, Monika Sederevičienė, Tautvydas Žakas, Viktoras Čeika.
- Užsakovas: UAB Šiaurės Europos investicinis fondas,
- Statybos rūšis (nauja statyba, rekonstrukcija/konversija, remontas, modernizavimas): Nauja statyba.
Geriausią 2025 metų NT projektą rinks ir 15min skaitytojai. Balsavimas vyks www.15min.lt portale nuo lapkričio 24 d. iki gruodžio 1 d. Laimėtojai bus skelbiami gruodžio 3 d.
