Sekite 15min Google
Kai remontas paliečia šildymą, vėdinimą, vamzdynus ar pastato konstrukcijas, jo poveikį gali pajusti ir kaimyninių butų gyventojai. Pakeitus radiatoriaus galią, pakinta vandens cirkuliacija šildymo sistemoje. Prie natūralios ventiliacijos šachtos prijungtas galingas gartraukis kartais išpučia kvapus ir drėgmę į kitas virtuves.
„Dažniausiai žmogus tiesiog nori, kad remontas kuo greičiau vyktų. Meistras pasiūlo greičiausią variantą, įranga nuperkama, o tik tada paaiškėja, kad darbai liečia bendrą namo sistemą. Kai darbai jau prasidėję, sprendimus keisti kainuoja daugiau, tuo tarpu trumpas pokalbis su administratoriumi prieš remontą dažnai sutaupo ir laiko, ir pinigų“, – sako „Civinity“ regiono vadovas Darius Pūras.
Kas bute priklauso visam namui
Sienų dažymui, tapetų klijavimui, grindų ar plytelių keitimui administratoriaus suderinimo paprastai nereikia. Vidaus duris ar nelaikančiąsias pertvaras taip pat galima keisti, jeigu darbai neliečia bendrųjų inžinerinių sistemų, nepablogina vėdinimo, šildymo ir garso izoliacijos.
Kita tvarka galioja ten, kur prasideda bendrasis namo turtas: jam priklauso laikančiosios konstrukcijos, fasadas, bendrieji vandentiekio ir nuotekų vamzdynai, šildymo sistema bei ventiliacijos kanalai. Dalis šių elementų fiziškai yra buto viduje, todėl savininkui jų statusas ne visada būna akivaizdus.
„Radiatorius yra kambaryje, stovas eina per vonią, ventiliacijos anga įrengta virtuvėje. Visi jie susiję su bendra namo sistema. Savininkui svarbu tai žinoti dar prieš kviečiant meistrus, nes viename bute priimtas techninis sprendimas gali pakeisti sistemos darbą ir kituose aukštuose“, – aiškina D.Pūras.
Radiatoriaus darbą lemia visa namo šildymo schema. Savavališkai sumontavus galingesnį prietaisą, pridėjus sekcijų ar pakeitus prijungimą, sistemos balansas gali pakisti ir kituose butuose. Prieš užsakant naują radiatorių reikėtų kreiptis į administratorių arba šildymo sistemos prižiūrėtoją ir gauti technines sąlygas.
Panašiai vertinami vertikalūs vandentiekio ir nuotekų stovai. Jie aptarnauja kelis butus, todėl jų perkelti ar keisti jungčių vietų savarankiškai negalima. Vonios, klozeto ar kriauklės vietą galima keisti tiek, kiek tam nereikia pertvarkyti bendrųjų vamzdynų ir išlieka tinkamas nuotekų prijungimas.
Ventiliacijos šachta eina per kelis aukštus ir aptarnauja visą butų vertikalę. Senuose daugiabučiuose ji dažniausiai suprojektuota natūraliai oro apykaitai. Į bendrą kanalą stipriai pučiantis gartraukis pakeičia oro judėjimą, todėl maisto kvapai ar drėgmė gali patekti pro kaimynų ventiliacijos angas.
Tokį poveikį pajutusiems gyventojams pirmiausia verta pasikalbėti su kaimynu – žmonės kartais nė nežino, kur meistrai prijungė įrenginį. Situacijai nesikeičiant, apie ją reikėtų raštu informuoti administratorių. Jis gali organizuoti patikrą ir, nustačius netinkamą prijungimą, pareikalauti jį pašalinti. Kai namo projekte nėra atskiro oro išmetimo kanalo, dažnai pasirenkamas recirkuliacinis gartraukis su filtrais.
Sienos storis nepasako, ar ją galima griauti
Nuspręsti, ar siena laikančioji, vien iš jos išvaizdos ar storio negalima. Tai įvertina pastato techninis prižiūrėtojas, atestuotas projektuotojas arba konstrukcijų ekspertas, susipažinęs su namo dokumentais ir faktine jo būkle.
Angos įrengimas ar platinimas laikančiojoje sienoje laikomas kapitaliniu remontu. Tokiems darbams rengiamas projektas ir atliekama jo ekspertizė. Kadangi laikančiosios konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams, reikia ir teisės aktų nustatyta tvarka priimto jų daugumos sprendimo. Statybą leidžiančio dokumento poreikis priklauso nuo konkrečių darbų, pastato statuso, jo vietos ir kartu keičiamų inžinerinių sistemų.
Administratorius gali padėti įvertinti, nuo ko pradėti. Toliau gali prireikti projektuotojo, ekspertizės, savininkų balsavimo ar savivaldybės išduodamų dokumentų.
Derinimo gali reikėti ir tada, kai remontas pasiekia pastato fasadą. Kondicionieriaus išorinis blokas, nauja anga rekuperatoriui, palydovinė antena ar balkono įstiklinimas keičia bendrąją namo dalį. Reikalavimai priklauso nuo sprendinio ir pastato vietos, todėl dar prieš užsakant įrangą verta išsiaiškinti, kokių pritarimų reikės.
Senesnių daugiabučių balkonuose išlikę evakuaciniai liukai ir kopėčios kartais uždengiami naujomis grindimis, užstatomi baldais ar išmontuojami. Jeigu jie numatyti pastato evakuacijos sprendiniuose, turi likti pasiekiami. Gaisro metu laiptinė gali būti uždūminta, o balkono liukas tuomet tampa atsarginiu keliu į kitą aukštą.
Įtrūkimą sienoje verta užfiksuoti tą pačią dieną
Kaimyniniame bute vykstant intensyviems griovimo darbams, ant sienos gali atsirasti įtrūkimas, pradėti byrėti tinkas ar atsiverti anksčiau nematyta siūlė. Pažeidimo nereikėtų uždažyti ar palikti iki remonto pabaigos.
Pirmiausia jį verta nufotografuoti iš arti ir platesniu planu, kad matytųsi vieta kambaryje. Apie situaciją reikia pranešti remontuojamo buto savininkui ir namo administratoriui. Administratoriaus atstovas gali apžiūrėti patalpas, užfiksuoti jų būklę akte ir surinkti informaciją apie tuo metu vykusius darbus.
„Pažeidimą svarbu užfiksuoti tą pačią dieną. Po kelių savaičių, kai remontas jau pažengęs, daug sunkiau nustatyti, kada įtrūkimas atsirado ir su kokiais darbais jis galėjo būti susijęs. Nuotraukos, vaizdo įrašas ir administratoriaus surašytas aktas leidžia kalbėtis remiantis faktais“, – sako D.Pūras.
Tokia pati tvarka taikoma, kai darbininkai subraižo liftą, sudaužo laiptinės plyteles, užteršia bendrąsias patalpas ar užpila kitą butą. Už remonto metu padarytą žalą kaimynams ar bendrajam namo turtui pirmiausia atsako darbus užsakęs buto savininkas. Jo santykiai su samdytu rangovu sprendžiami atskirai.
Triukšmo valandas nustato savivaldybės
Reikia nepamiršti ir triukšmo, kurį kelia statybos ir remonto darbai - jiems galiojančios valandos skirtinguose miestuose gali nesutapti. Vilniuje tokius darbus leidžiama vykdyti darbo dienomis nuo 7 iki 18 val., poilsio ir švenčių dienomis – nuo 9 iki 17 val. Kitų savivaldybių nustatytą laiką reikia pasitikrinti atskirai.
Apie planuojamus triukšmingus statybos, remonto ar montavimo darbus savivaldybei turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas. Pateikiama darbų vieta, numatoma trukmė ir informacija apie triukšmo mažinimo priemones.
Laiptinėje paliktas trumpas pranešimas su darbų pradžios ir pabaigos datomis bei savininko ar darbų vadovo kontaktu taip pat praverčia. Kaimynai gali iš anksto susiplanuoti dieną, o iškilus problemai susisiekti tiesiogiai.
Prieš perduodant buto raktus meistrams administratoriui verta nusiųsti trumpą planuojamų darbų aprašą. Jame pakanka nurodyti, ar bus keičiami radiatoriai, liečiami vamzdynai, ardomos pertvaros, montuojamas kondicionierius ar rekuperatorius, jungiamas gartraukis. Administratorius galės paaiškinti, kuriems darbams pakaks kvalifikuoto meistro, o kada reikės techninių sąlygų, projekto ar namo savininkų sprendimo.