Augančios paklausos, augančių kainų ir nepakankamos pasiūlos tendencija kitąmet, gyvenamojo NT plėtrai skirtą obligacijų emisiją su 10,5 proc. grąža šiuo metu platinančios bendrovės eksperto vertinimu, ir toliau ryškės.
„Pirkėjai į būsto rinką šįkart sugrįžo ne dėl akcijų, nuolaidų ar itin palankių sąlygų. Palūkanos paskoloms sumažėjo, tačiau nuoseklus būsto kainų augimas išliko visus šiuos metus. Suvokimas, kad tikėtis ir laukti jų mažėjimo neverta, į rinką sugrąžino ir investuotojus: analizuodami savo šių metų pardavimų rezultatus matome, kad daugiau nei pusę būstų mūsų projektuose įsigijo būtent jie.
Šį sprendimą skatina nuojauta, kad kitais metais tiek būsto kainos, tiek paklausa jam turėtų toliau augti. Ši nuojauta, tikėtina, pasiteisins ir tam yra labai racionalios priežastys“, – sako U.Latvys.
Šiemet iki gruodžio vidurio „Citify“ duomenimis Vilniuje parduoti 5 683 naujos statybos būstai. Pirkėjų aktyvumas augo visus metus: pirmąjį pusmetį įvyko 2 811 sandorių, antrąjį, dar jam nesibaigus – jau 2 872. Sausį parduoti 425 būstai, vasarį – 431, kovą – 446, o birželį – jau 468. Ruduo buvo rekordinis: rugsėjį sostinėje parduotas 551 būstas, spalį – 526, lapkritį – net 588.
„Tai, kad rinkos aktyvumas pralenkė plėtotojų prognozes šiems metams matome ne tik iš mažėjančių pasiūlos skaičių, tačiau ir koreguojamų metų planų. Pavyzdžiui, mes savo 2025-iesiems išsikeltą pardavimų tikslą pasiekėme per 10 mėnesių, o Viršuliškėse statomame „Newton“ projekto pirmajame etape 70 proc. būstų pardavėme statyboms dar neįpusėjus, todėl antrojo etapo pardavimus pradėjome anksčiau nei planavome“, – teigia U.Latvys.
Tačiau vien pardavimų augimas viso paveikslo, leidžiančio prognozuoti kainų dinamiką, „KAITA Group“ vadovo teigimu, neatskleidžia.
„Esminis faktorius kainoms tokioje aktyvioje rinkoje yra pasiūla. Birželį sostinėje buvo 5 545 neparduoti butai, o metų pabaigoje – tik 4 866. Per pusmetį vadinamasis būsto sandėlis susitraukė 679 būstų – daugiau nei 12 proc. visos pasiūlos. Nors plėtotojai didina apimtis ir vejasi paklausą, kol kas pagreitis čia dar nėra pakankamas“, – sako ekspertas.
U.Latvio teigimu, sisteminis pasiūlos bei pasirinkimo trūkumas būsto kainas augins ir kitąmet.
„Šis skaičius – 4 866 būstai gruodį – kalbant apie kainas yra net svarbesnis nei bet kuris pardavimų rodiklis. Nes kuo mažiau būstų lieka rinkoje, tuo mažiau erdvės bet kokiam kainų stabilizavimuisi ar tuo labiau kritimui. Matematikos taisyklių mes nepakeisime, tačiau stengiamės prisidėti prie didesnio rinkos stabilumo, todėl jau kitų metų pradžioje pristatysime dar vieną 154 būstų projektą“, – teigia jis.
Pasiūlos mažėjimą puikiai iliustruoja ir rajonų statistika. Naujamiestyje metų pradžioje buvo 617 laisvų butų, o pabaigoje – tik 426. Verkiuose pasiūla sumažėjo nuo 671 iki 566, Lazdynuose – nuo 376 iki 313. Pašilaičiuose birželio mėnesį pasiūla buvo pakilusi iki 391, tačiau gruodį siekė 351 – mažiau nei metų pradžioje. Tuo tarpu Fabijoniškėse birželį buvo vos 54 laisvi butai, o Naujojoje Vilnioje kai kuriais mėnesiais – tik 11.
„Vilniuje šiandien turime rajonų, kurie tiesiog fiziškai nebeturi ką parduoti. Pirkėjų yra daugiau nei butų“, – sako „KAITA Group“ vadovas.
Pirkėjų elgsena, eksperto teigimu, šiemet taip pat buvo didele dalimi nulemta pasiūlos. Lazdynai, kuriuose aktyviai plėtojami nauji projektai, išsiskyrė įspūdingu populiarumu – vien kovą čia parduota 170 būstų.
„Citify“ duomenimis, Naujamiestyje pardavimai skirtingais mėnesiais svyravo tarp 65 ir 103 naujos statybos būstų, Žirmūnuose – tarp 24 ir 68. Justiniškėse mėnesiniai pardavimai svyravo nuo 24 iki 75, Šnipiškėse – nuo 25 iki 63. Tai – rajonai, kuriuose pirkėjai randa tai, ko šiandien ieško dauguma: vis dar racionalią kainą, gerą susisiekimą ir kokybiško būsto pasiūlą.
„Žmonės šiandien renkasi praktiškumą. Jie nori būsto, kuriame gera gyventi, o prireikus – lengva parduoti ar išnuomoti. Tai sveikas ir labai racionalus požiūris“, – aiškina U.Latvys.
