Asmeniniai pasakojimai apie tai, ką paliko buvę jų namų šeimininkai, kartais prajuokina, kartais verčia susimąstyti ar net šiurpina.
Tačiau visos šios istorijos atskleidžia, kiek daug apie žmogų gali papasakoti palikti daiktai. Įsigyjant senos statybos būstą, svarbu ne tik kvadratiniai metrai. Naujakuriai dažnai paveldi ir tai, ko nerasi jokiuose planuose ar nuosavybės dokumentuose.
Įtartinas lagaminas
Atsikraustę į naujus namus Vašingtone, naujakuriai sulaukė buvusių šeimininkų prašymo – atsikratyti senų, paliktų daiktų. Kadangi ankstesnis namo savininkas buvo kelto kapitonas, viskas atrodė dar įdomiau.
„Mes čia rasime kūną“, – juokais ištarė moteris savo vyrui, apžiūrinėdama krūvas daiktų darbo kambaryje, garaže ir palėpėje. Ir ji beveik neklydo.
Praėjo metai, kol naujakuriai galutinai sutvarkė namus ir prisiruošė rūšiuoti daiktus sandėliukuose. Juose rado daug pūvančio šlamšto: pelių suėstas beisbolo kepuraites, medinę lazdą, senas kasetes – ir labai didelį lagaminą.
Kai jį atidarė, kaip reikiant išsigando. Viduje – „kūnas“, padalytas į dvi dalis.
Priėję arčiau sutuoktiniai suprato: tai buvo natūralaus dydžio, tikroviška gaivinimo lėlė, apvilkta „Adidas“ sportiniu kostiumu, galimai naudota laivų personalo pirmosios pagalbos mokymams.
Vietoj lobio – dantys
Nusipirkusi seną, bet žavų būstą Australijoje, moteris susidūrė su tuo, ką galima vadinti tikru naujakurių košmaru – namo vidus buvo apgailėtinai apleistas. Besitvarkydama vonios kambaryje, ji pastebėjo už tualeto paslėptą ryšulėlį, kruopščiai surištą mazgeliu. Gal tai lobis?
Tačiau į ryšulėlį susuktos gulėjo ne brangenybės, o penki seni dantys – geltonai rudi, bet su masyviomis auksinėmis plombomis. Moteris pabandė susisiekti su buvusiais šeimininkais, bet atsakymo nesulaukė. Tad dantis įdėjo į stiklinį indelį, kuriame jie laikomi iki šiol.
Po kelerių metų, praeidama pro auksą superkantį kioską prekybos centre, ji pagaliau nusprendė – metas atsikratyti tų dantų. Pardavėja nė nemirktelėjo. „Tėčio dantys?“ – pasiteiravo. „Dieve gink“, – atkirto moteris. Deja, pasiūlyta suma – vos 60 Australijos dolerių (apie 34 Eur) – pasirodė per menka, ir auksiniai dantys taip ir liko jos lentynoje, kaip neįprastas prisiminimas apie naujus namus.
Nekalta dėžė slėpė pavojingą paslaptį
Septintajame dešimtmetyje viena šeima persikėlė į seną ūkį Velse. Buvęs savininkas – ūmus, piktas vyras – kėlė įtampą nuo pirmųjų sandorio akimirkų, tad naujieji šeimininkai neskubėjo lįsti apžiūrinėti visų kampų.
Kai ūkininkas pagaliau išsivežė savo gyvulius ir rakandus, naujakurys užsuko į vieną iš sandėliukų. Prieblandoje, po viena lempute, jis pastebėjo dėžę, ant kurios buvo užrašytas sprogmenų gamintojo „Nobel“ pavadinimas.
Įtarimai pasitvirtino: dėžėje buvo dinamito lazdelės su detonatoriais. Savo rankose sprogmenų niekada nelaikę naujakuriai iškart iškvietė policiją.
Atvykę pareigūnai patvirtino: „Taip, tai tikri sprogmenys.“
Kitą dieną atvyko išminavimo komanda. Paaiškėjo, kad dinamitas pradėjęs nestabiliai irti – vienas neteisingas judesys būtų galėjęs baigtis tragedija. O atrodė, kad kampe guli paprasta dėžė, užsilikusi kampe!
Radinys šaldiklyje
Jauna mama įsikraustė į butą, kuriame prieš tai gyveno kita neseniai pagimdžiusi moteris su savo vaikinu.
Tvarkydama virtuvę, moteris atidarė šaldiklį ir aptiko plastikinį maišelį su kažkuo, kas priminė mėsos gabalą, galbūt kepenis. Kadangi ji buvo vegetarė ir neturėjo jokios patirties su mėsos produktais, ilgai nesvarstė – mėsą atidavė šuniui.
Tačiau po dviejų savaičių pasigirdo netikėtas skambutis: paskambino buvusi nuomininkė su visai nejuokingu klausimu, ar bute nebuvo rasta… placenta, kurią ji netyčia paliko šaldiklyje.
Nenorėdama pažeisti takto ribų, naujakurė atsakė, kad nieko panašaus nerado – esą viskas buvo išmesta. Bet ji žinojo: placenta nebuvo išmesta, ją suvalgė šeimos šuo. Tokio radinio greitai nepamirši...
Centai nuo vaiduoklio?
Įsikraustę į senovinį Viktorijos laikų namą Long Ailende, naujakuriai greitai pastebėjo keistą detalę: ant kiekvienos lango palangės buvo padėta po vieną centą. Iš pradžių jie tai palaikė miela sėkmės simbolika, gal net geru palinkėjimu naujiems gyventojams.
Metams bėgant, viskas ėjosi įprastai – iki vienos nakties, kai antrajame aukšte pasigirdo triukšmas: kažkas lyg šokinėjo palėpėje, stumdė dėžes ir baldus. Vyras užlipo patikrinti – nieko. Jokio žmogaus, jokių judančių daiktų, tik spengianti tyla.
Tuomet naujakuriams šmėstelėjo mintis: gal tie centai nebuvo palinkėjimas, o apsauga? Galbūt ankstesni šeimininkai jau buvo susidūrę su kažkuo nežemišku?
Po šio nutikimo, istoriją papasakojusi Nancy svarstė, kad tie centai, ko gero, buvo palikti ne iš geros valios, o bandant apsisaugoti nuo poltergeisto. „Tai man vis dar paslaptis“, – „The Guardian“ sakė Nancy.
Atrasta Biblija atskleidė nuodėmes
Prieš keletą metų sutuoktiniai įsigijo namą iš kitos poros. Jau per pirmą apžiūrą jų dėmesį patraukė moteris, rodžiusi namus – ant jos kaklo kabėjo masyvus auksinis kryželis, o tarp sutuoktinių tvyrojo neįprastai šaltas santykis.
Kai senieji šeimininkai išsikraustė, naujakuriai garaže ant lentynos aptiko paliktą Bibliją. Joje – ranka rašytas raštelis iš maldos susirinkimo. Raštelyje buvo klausimas: „Kodėl šiandien esu šiame maldos susirinkime?“ Po juo – trumpas, bet iškalbingas atsakymas: „Nes visada jaučiuosi kaltas.“
Po kurio laiko pastebėta, kad į garažą ėmė skraidyti paukštis. Tikrindami, ar jis nepadėjo kiaušinių, šeimininkai užlipo kopėčiomis ir šalia lizdo aptiko pamestą išmanųjį telefoną. Įjungus jį, ekrane pasirodė išpirkos reikalavimas – aparatas buvo užblokuotas.
Pašalinus virusą, naršyklėje atsivėrė ne Dievo žodis, o svetainė su ne itin kukliais pagyvenusių moterų atvaizdais. Tuomet ir paaiškėjo, ką reiškė tie iš maldos susirinkimo raštelyje užrašyti, kaltės jausmo kupini žodžiai.
