Dėti vilčių į valstybės paramą neverta
Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukė valstybės parama būstui. 2026 m. gegužę gyventojai vėl galėjo teikti prašymus gauti paramą būstui įsigyti, tačiau pats kvietimo modelis parodė, kad priemonė išlieka ribota. Šeima gali atitikti kriterijus ir būti susiradusi tinkamą būstą, tačiau vis tiek priklausyti nuo kvietimų, eiliškumo ir biudžeto.
„Jeigu pasiseka ją gauti, parama gali sumažinti pradinę finansinę naštą, tačiau šeima vis tiek lieka su ilgalaike paskola, palūkanų rizika, būsto išlaikymo išlaidomis ir atsakomybe už sutarties vykdymą. Net ir pasisekus, parama gali būti svarbus postūmis, bet ji nėra universali priemonė. Todėl šeimoms svarbu planuoti ne tik pagal tai, ar pavyks pasinaudoti subsidija, bet ir pagal realias savo pajamas, santaupas ir paskolos sąlygas“, – pastebi Ieva Butkutė, „Bigbank“ būsto paskolų skyriaus vadovė.
Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. pirmą būstą perkantiems gyventojams bus taikomas mažesnis – 10 proc. –minimalaus pradinio įnašo reikalavimas.
Vis dėlto I. Butkutė sako, kad mažesnis pradinis įnašas nėra automatinis bilietas į būsto rinką: „10 proc. pradinis įnašas kai kurioms šeimoms gali sutrumpinti taupymo laiką metais ar dvejais, tačiau bankai ir toliau vertins šeimos pajamas, turimus įsipareigojimus, kredito istoriją, būsto vertę ir tai, ar šeima būtų pajėgi mokėti įmokas net pasikeitus palūkanų normoms.“
Svarbu ne tik marža, bet visos išlaidos
Vidutinė būsto paskolos trukmė – 26 metai, todėl suplanuoti ateitį gali būti labai sunku. „Nusprendusios įsigyti būstą, jaunos šeimos turėtų vertinti ne tik tai, ar paskola bus suteikta, bet ir tai, kaip ji atrodys po kelerių metų. Svarbu įsigilinti į visas sąlygas ir įsivertinti visus galimus scenarijus: kas nutiktų sumažėjus vieno šeimos nario pajamoms, pakilus palūkanoms ar prireikus didesnių išlaidų būstui įrengti“, – pabrėžia I. Butkutė.
Vienas pirmųjų punktų, į kurį verta atkreipti dėmesį, yra palūkanų skaičiavimo tvarka. Dalis pirkėjų daugiausia dėmesio skiria banko maržai, tačiau galutinę įmoką lemia ne tik ji. Svarbu suprasti, su kuriuo EURIBOR laikotarpiu susietos palūkanos ir kaip dažnai bus perskaičiuojamos. Be to, dėl stabilumo jaunoms šeimoms dažniau nei kitiems verta pasvarstyti apie fiksuotas palūkanas.
Sutartyje arba paskolos pasiūlyme gali būti numatyti ir papildomi įsipareigojimai: darbo užmokesčio pervedimas į konkretų banką, mokėjimo kortelė, būsto draudimas, gyvybės draudimas ar kitos paslaugos. Verta ieškoti ir administracinių mokesčių už sutarties sudarymo, keitimo, refinansavimo, įkeisto turto pakeitimo, mokėjimo dienos keitimo ar kitas papildomas paslaugas.
Svarbu skaičiuoti ne tik mėnesio įmoką, bet ir bendrą paskolos aptarnavimo kainą. Kartais mažesnė marža atrodo patraukliai, tačiau papildomos paslaugos per metus gali sumažinti realią naudą arba net padaryti pasiūlymą brangesnį.
Įmokų atidėjimas gali tapti svarbesnis už mažesnę maržą
Pirmą būstą perkančioms jaunoms šeimoms verta vertinti ir sutarties lankstumą. Pavyzdžiui, ar galima laikinai atidėti įmokas netekus darbo, susirgus, gimus vaikui ar susidūrus su sunkumais dėl kitų priežasčių.
Na, o jau kilus finansinių sunkumų, nereikėtų laukti, kol susidarys skola, – bankas gali ieškoti sprendimų, pavyzdžiui, ilginti paskolos terminą ar leisti kurį laiką atidėti įmokas.
Nors niekas neplanuoja vėluoti mokėti paskolos įmokų, sutartyje būtina perskaityti ir punktus apie netesybas. Reikėtų suprasti, kokie delspinigiai taikomi, kada laikoma, kad sutartis pažeista, kokiais atvejais bankas gali reikalauti papildomų veiksmų ar net nutraukti sutartį.
Galiausiai sutartyje reikėtų atkreipti dėmesį ir į šiuos aspektus:
- ar galima paskolą grąžinti anksčiau be papildomų mokesčių;
- kokio draudimo reikalaujama;
- kiek laiko galioja banko pasiūlymas;
- kokie papildomi administravimo ar sutarties keitimo mokesčiai.
Pirmasis būstas neturėtų būti sprendimas, priimamas vien pagal tai, ar bankas sutinka skolinti. Jaunai šeimai svarbiausia įsivertinti, ar paskola nekels streso ir tada, kai pasikeis pajamos, palūkanos ar gyvenimo planai.
