Sekite 15min Google
Socialiai teisingesnis ir lankstesnis modelis
Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorės Gintarės Burbienės, iki šiol visoje Lietuvoje buvo taikomas vienodas paramos intensyvumas, tačiau, nors mūsų šalis ir ne tokia didelė, bendra savivaldybių socialinė ir ekonominė situacija skirtinguose regionuose reikšmingai skiriasi.
Siekiant daugiau valstybės pagalbos nukreipti ten, kur gyventojų finansinės galimybės dalyvauti modernizacijos projektuose yra mažesnės, o atnaujinimo procesai iki šiol vyko lėčiau, naujajame kvietime bus taikomas Savivaldybių paramos renovacijai indeksas (SPRI), pagal kurį valstybės paramos dydis bus diferencijuojamas.
„Indeksas apskaičiuojamas remiantis viešai prieinamais statistiniais duomenimis. Vertinamos gyventojų pajamos, nedarbo lygis, skurdo rizika, būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų dalis, savivaldybės fiskalinis pajėgumas ir kiti rodikliai, atspindintys gyventojų socialinį pažeidžiamumą. Naujasis finansavimo modelis leis daugiau paramos skirti ten, kur butų savininkai negali prisiimti didelių finansinių įsipareigojimų, kad jiems būtų lengviau apsispręsti dėl daugiabučio modernizavimo“, – sako G. Burbienė.
Taikomas skirtingas bazinės paramos dydis
Pagal apskaičiuotas SPRI reikšmes savivaldybės suskirstytos į tris grupes, kurioms bus taikomas skirtingas bazinės paramos dydis.
15 proc. bazinė parama numatyta ekonomiškai stipriausių savivaldybių grupei, kurią sudaro 16 savivaldybių. Tarp jų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų, taip pat Birštono, Palangos, Neringos, Marijampolės, Širvintų, Elektrėnų, Trakų ir Utenos savivaldybės.
Tuo metu 20 proc. bazinė parama bus taikoma 14 vidutinio paramos poreikio savivaldybių. Į šią grupę patenka Kaišiadorių, Molėtų, Telšių, Tauragės, Švenčionių, Rietavo, Šiaulių, Panevėžio, Druskininkų, Mažeikių, Jonavos, Alytaus miesto, Plungės ir Kretingos rajonų savivaldybės.
Didžiausia – 25 proc. bazinė parama – numatyta 30 savivaldybių, kuriose valstybės pagalbos poreikis didžiausias. Tarp jų – Kalvarijos, Visagino, Kazlų Rūdos ir Pagėgių savivaldybės bei Biržų, Vilkaviškio, Skuodo, Kelmės, Lazdijų, Ignalinos, Zarasų, Raseinių, Radviliškio, Jurbarko, Joniškio, Akmenės, Kupiškio, Anykščių, Šilutės, Pakruojo, Pasvalio, Rokiškio, Alytaus, Šilalės, Ukmergės, Varėnos, Šalčininkų, Kėdainių, Prienų ir Šakių rajonų savivaldybės.
„Gyventojams nereikės patiems skaičiuoti, kuriai kategorijai jie priklauso – kiekvienos savivaldybės grupė bus skelbiama APVA interneto svetainėje“, – pažymi G. Burbienė.
Papildomi sprendimai gali padidinti paramą
Naujasis paramos modelis skatina ne tik atnaujinti pastatus, bet ir rinktis sprendimus, kurie suteikia didesnę energinę naudą, gerina architektūrinę kokybę ar leidžia modernizaciją įgyvendinti sparčiau.
Už kiekvieną iš trijų papildomai skatinamų sprendimų – šildymo punkto ir šildymo sistemos atnaujinimą, savivaldybės patvirtintų architektūros kokybės gairių taikymą ir skydinę modernizaciją – prie bazinės paramos gali būti pridedama po 5 procentinius punktus.
Pavyzdžiui, jeigu projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kuriai taikoma 25 proc. bazinė parama, ir pasirenkami visi trys papildomai skatinami sprendimai, bendras paramos lygis gali siekti 40 proc. Tai reikšmingas pokytis.
Sumažės gyventojams tenkanti paskolos dalis
Daugiabučio modernizavimo darbai pagal naująjį modelį bus finansuojami lengvatine paskola. Įgyvendinus projektą ar jo etapą ir patvirtinus tinkamas finansuoti išlaidas, apskaičiuota valstybės parama bus pervesta finansuotojui ir sumažins negrąžintą kredito dalį. Gyventojams liks padengti tik po paramos pritaikymo likusią sumą.
„Kuo didesnė konkrečiam namui priklausanti valstybės parama, tuo mažesnę modernizacijos išlaidų dalį gyventojams reikės finansuoti patiems. Todėl rengiant investicijų planą verta įvertinti ne tik savo savivaldybei taikomą bazinį dydį, bet ir galimybes pasinaudoti papildomais paramos priedais“, – sako G. Burbienė.
Atnaujintas modelis – tik naujiems projektams
Naujame daugiabučių modernizavimo kvietime numatoma finansuoti apie 640 kompleksinio atnaujinimo projektų, apimančių daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių. Atnaujintuose pastatuose turės būti pasiekta ne žemesnė kaip B energinio naudingumo klasė, o šiluminės energijos sąnaudos sumažintos ne mažiau kaip 40 proc. Šiam kvietimui numatyta 259 mln. eurų suma.
APVA atkreipia dėmesį, kad SPRI modelis bus taikomas daugiabučių modernizavimo projektams, kurie teiks paraiškas paramai spalio pabaigoje planuojamo skelbti kvietimo metu. Pagal ankstesnius kvietimus pradėti projektai bus tęsiami pagal tuo metu galiojusias sąlygas.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
