Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal Kipro Respublikos bendrovės „HJKM HOLDINGS LIMITED“ ieškinį atsakovams UAB „Contestus“ ir „Contestus“ grupės vadovui Pauliui Trimoniui dėl taikos sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ir žalos atlyginimo.
P.Trimonis, pasak ieškovų, buvo projekto bendrovės prokuristas – ypatingą komercinį įgaliojimą turintis asmuo, kuriam buvo suteikta teisė veikti bendrovės vardu, tvirtinti mokėjimus ir kartu su įmonės vadovu priimti esminius sprendimus dėl projekto įgyvendinimo.
Pasak Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėjos Linos Nemeikaitės, patikslintu ieškiniu Kipro bendrovė prašo pripažinti negaliojančia 2024 m. sausio 15 d. taikos sutartį, iš UAB „Contestus“ priteisti 10 mln. eurų baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, solidariai iš abiejų atsakovų – 2 778 817,13 euro žalos atlyginimą dėl, kaip teigiama, ne rinkos sąlygomis vykdytų sandorių bei kitų pažeidimų, taip pat 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Su pačia taikos sutartimi 15min susipažinti nebuvo leista.
Ieškovai: taikos sutartis pasirašyta patiriant spaudimą
„HJKM HOLDINGS LIMITED“ interesams atstovaujantis advokatas Kęstutis Virbickas teigia, kad taikos sutartis buvo pasirašyta tuo metu, kai investuotojas neturėjo realios pasirinkimo laisvės.
Pasak jo, tuo metu investuotojas negalėjo laisvai disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, todėl sutiko pasirašyti susitarimą, kuriuo šalys atsisakė tarpusavio pretenzijų.
„Taikos sutartimi buvo išspręsta, kad šalys viena kitai pretenzijų neturi. Iš kitos pusės buvo siekiama, kad nebebūtų atliekamas statybinis auditas. Jis sutiko su ta sąlyga ir taika dėl to, kad jam reikėjo atsiimti investuotas lėšas“, – sakė K.Virbickas.
Patikslintame ieškinyje taip pat teigiama, kad taikos sutartis buvo pasirašyta investuotojui patiriant ekonominį spaudimą. Pasak ieškovų, tuo metu buvo sustabdyti projekto bendrovės mokėjimai, o be P.Trimonio, kaip prokuristo, pritarimo negalėjo būti priimami svarbiausi sprendimai, todėl HJKM neturėjo realios galimybės atsisakyti pasirašyti susitarimo.
Patikslintame ieškinyje taip pat nurodoma, kad konfliktas tarp partnerių kilo dar 2023 metais, kai investuotojas pareikalavo atlikti projekto statybos darbų auditą. Ieškovų teigimu, 2023 m. rugsėjį Statybos tyrimų instituto parengtuose dviejuose tyrimo aktuose buvo konstatuota, kad daugelyje rangos sutarčių darbų kainos reikšmingai viršijo rinkos kainas, o dalis darbų į sąmatas galėjo būti įtraukta nepagrįstai. Tačiau, anot ieškinio, 2024 m. sausio 4 d. šalių sutartas statybinis auditas taip ir nebuvo atliktas – vietoje to po vienuolikos dienų buvo pasirašyta taikos sutartis.
Naujos civilinės bylos nagrinėjimas teisme paskirtas 2026 m. rugpjūčio 18 dieną.
Ieškovai: įtariame, kad galėjo būti dirbtinai išpūstos kainos, o butai parduoti ne rinkos verte
K.Virbickas teigia, kad ginčo ištakos siekia bendrą šalių įgyvendintą projektą „Misionierių sodai“.
Anot jo, investuotojui kilo įtarimų, jog vykdant projektą galėjo būti dirbtinai padidintos statybų darbų kainos, o dalis butų parduota ne rinkos verte.
„Klientas norėjo atlikti statybinį auditą ir įsivertinti projektą, nes jis buvo nuostolingas. Tuo tarpu „Contestus“ ir P. Trimoniui buvo išmokėtas vadinamasis success fee (sėkmės mokestis) – apie 4,5 mln. eurų“, – sakė advokatas.
Pasak jo, atlikti visapusiško statybinio audito nepavyko, nes, ieškovų teigimu, kita projekto pusė neperdavė visų reikalingų dokumentų. Vis dėlto, remiantis turėta medžiaga, specialistai nustatė galimų neatitikimų maždaug už 3 mln. eurų – jų vertinimu, dalis rangos darbų galėjo būti įkainota didesnėmis nei rinkos kainomis, o kai kurie mokėjimai subrangovams galėjo būti nepagrįsti.
Anot advokato, dabartinis ieškinys grindžiamas ne vien įtarimais dėl galimai išpūstų statybų kainų.
„Buvo nustatyta, kad dalis butų parduota ne rinkos kainomis. Bauda numatyta pačioje sutartyje už netinkamą įsipareigojimų vykdymą“, – aiškino K. Virbickas.
Patikslintame ieškinyje taip pat teigiama, kad atsakovai pažeidė partnerystės principus, o projektas buvo pelningas išimtinai jiems, nors investuotojas patyrė milijoninius nuostolius. HJKM tvirtina, kad į projektą investavo daugiau kaip 25,9 mln. eurų, tačiau susigrąžino tik dalį investuotų lėšų ir dėl projekto patyrė didesnį nei 12 mln. eurų nuostolį.
„Contestus“: visi santykiai buvo galutinai sureguliuoti
UAB „Contestus“ pateiktame komentare laikosi priešingos pozicijos.
Bendrovė nurodo, kad UAB „Misionierių namai“ Kipro bendrovės HJKM HOLDINGS LIMITED sprendimu buvo likviduota ir 2025 m. rugpjūčio 6 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
„Contestus“ taip pat pabrėžia, kad visų šalių tarpusavio santykiai buvo galutinai išspręsti dar 2024 metų sausį.
„Visų šalių tarpusavio sutartiniai santykiai buvo galutinai ir visiškai sureguliuoti 2024 m. sausio 15 d. pasirašyta Taikos sutartimi. Dėl vykstančio teisminio proceso plačiau nekomentuosime“, – teigiama bendrovės komentare.
Projektas „Misionierių sodai“ ne kartą buvo atsidūręs teismuose ir anksčiau, tačiau tuomet ginčai buvo susiję ne su investuotojų tarpusavio santykiais, o su statybų teisėtumu. Generalinė prokuratūra ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija siekė panaikinti statybos leidimus bei sustabdyti darbus, argumentuodamos, kad projektas pažeidžia kultūros paveldo apsaugos reikalavimus. Vis dėlto teismai leido statybas tęsti, o vėliau pripažino teisėtais tiek statybos leidimus, tiek projektui kelią atvėrusį specialųjį planą.
