Psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas ir vienos iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „KAITA Group“ pardavimų vadovė Rita Demskytė atskleidė, su kokiomis baimėmis dažniausiai susiduria naujakuriai bei iš kur jos kyla.
Pasak R.Demskytės, daugiau nei 17 metų dirbančios nekilnojamojo turto srityje, daugelis pirkėjų ateina į susitikimą su ta pačia emocija – baime suklysti.
„Žmonės pasimeta tarp daugybės pasiūlymų, skirtingų paskirčių būstų, statybos procesų ir kainų. Jie nežino, nuo ko pradėti, ar verta pirkti dabar, ar palaukti. Ypatingai dažna – pastaroji dilema. Atsakymas į ją yra labai paprastas: būstą pirkti reikia tada, kai jums jo iš tiesų reikia. Bandymas nuspėti rinkos dėsnius bei kainų dinamiką dažnai baigiasi nusivylimu ar net prarastomis galimybėmis. Būtent iš to ir kilo šmaikštus posakis, jog geriausias laikas pirkti būstą visada yra „prieš penkerius metus“.
Kalbant apie kitus aspektus, kuriuose žmonės bijo suklysti rinkdamiesi namus, svarbiausia yra suprasti, kas jums iš tiesų svarbiausia: ar vieta, ar plotas, ar gyvenimo būdas. Kai kartu su klientais tai išsigryniname, viskas tampa paprasčiau“, – sako „KAITA Group“ pardavimų vadovė.
Nežinomybės baimė – natūrali, bet valdoma
Psichologo-psichoterapeuto E.Siudiko teigimu, pirmasis žingsnis į sprendimo ramybę yra pripažinti, kad bijoti yra normalu.
„Kai žmogus žengia į sritį, kurioje neturi patirties, jis natūraliai nori apsisaugoti. Tai nėra silpnumo ženklas – tai signalas, kad sprendimas jam išties svarbus. Verta ne bėgti nuo baimės, o su ja pasikalbėti: ko aš bijau? Kai pradedame ją pažinti, ji praranda galią“, – teigia E.Siudikas.
Anot jo, nusprendę pradėti būsto paieškas žmonės dažnai bijo ne pačios situacijos, o nežinojimo: kas bus, jei nepavyks, jei pasikeis aplinkybės. Tačiau kuo daugiau informacijos jie surenka, kuo geriau supranta savo norus bei poreikius, kuo daugiau kalbasi su patyrusiais specialistais, tuo aiškesnis tampa sprendimas.
Baimė įsipareigoti – viena iš dažniausių
Pasak R.Demskytės, kita didžiausia naujakurių baimė: finansai. Klientai, ekspertės teigimu, dažnai dvejoja net ne dėl kainos, o dėl psichologinio iššūkio ilgiems dešimtmečiams įsipareigoti bankui.
„Baimė įsipareigoti kyla iš nežinomybės: kas bus, jei neteksiu darbo, jei išsiskirsiu, jei būstas pasirodys per mažas? Šiuos klausimus užduoda beveik visi, jie yra labai natūralūs“, – sako ji.
Ekspertės teigimu, sprendimą priimti tampa lengviau, kai jis paremtas racionaliu pasiruošimu.
„Pirmas žingsnis – išsiaiškinti savo finansines galimybes, pasikalbėti su banku, suprasti, kiek realiai galite sau leisti. Taip pat svarbu labai atvirai aptarti visas turimas baimes. Pavyzdžiui, jei nerimaujate, kad nutiktų netekus darbo, banko specialistai jums išsamiai paaiškins visą procesą, kuris yra sukurtas tokiems atvejams, užtikrinant jūsų gerovę. Užduoti visus rūpimus klausimus ir negalvoti, kad jie – neteisingi, gėdingi ar netinkami, yra labai svarbu norint jaustis tvirčiau“, – sako „KAITA Group“ pardavimų vadovė.
R.Demskytė pastebi, kad prie baimės auginimo dažnai prisideda ir patarėjai – tėvai, draugai, kolegos. Jie pasakoja savo istorijas, dažnai neigiamas, nors patys gyvena sėkmingai.
„Todėl visada primenu: šiuose namuose gyvensite jūs, ne jie. Sprendimas turi atitikti jūsų gyvenimą, o ne kitų lūkesčius“, – sako ji.
Tėvų ir draugų įtaka – emocinė, ne racionali
E.Siudikas pabrėžia, kad kitų nuomonės poveikis sustiprėja tada, kai žmogus pats dar nėra apsisprendęs.
„Kai trūksta vidinio aiškumo, tampame imlūs išoriniams balsams. Tėvai dažnai kišasi ne todėl, kad nori valdyti, o todėl, kad nori apsaugoti. Bet kai vaikas pats žino, ko nori, tėvų įsikišimas natūraliai mažėja. Vidinis aiškumas – tai stiprybės ženklas. Kai žmogus remiasi savo vertybėmis, o ne kitų vertinimais, sprendimai tampa tvirti ir ramūs“, – aiškina psichoterapeutas.
Jis siūlo paprastą pratimą: prieš priimant sprendimą užduoti sau klausimą – ar šie namai atitinka mano vertybes ir gyvenimo būdą? Jei atsakymas teigiamas, kitų nuomonė praranda galią.
Sutaupyti padeda planas
Kita dažna baimė – kaip pavyks sukaupti pradinį įnašą. R.Demskytė sako, kad dauguma žmonių būstą atideda ne todėl, kad neturi pinigų, o todėl, kad nemato realaus plano, kaip jų sutaupyti.
„Kai turi aiškų tikslą, viskas pasidaro paprasčiau. Galima susidaryti planą, kaip per metus ar dvejus sutaupyti 15 proc. pradiniam įnašui. Tai įmanoma, jei tam tikram laikui atsisakai kelių įpročių – kavinių, kelionių, impulsyvių pirkinių. Kai kuriuose projektuose avansą galima mokėti dalimis, kol būstas statomas. Tai padeda priprasti prie nuolatinių mokėjimų, o paėmus paskolą net pasidaro lengviau“, – sako ji.
Pasak specialistės, svarbiausia – pradėti ne nuo baimės, o nuo plano. Kai žmogus žino, ką daro, net ir dideli įsipareigojimai tampa valdomi.
Tikslas yra namų jausmas, o ne būstas
E.Siudikas pabrėžia, kad svarbiausia būsto pirkimo dalis – ne pati nuosavybė, o emocinis ryšys, kuris ten gimsta.
„Dažnai žmonės per daug susitelkia į kvadratus, kainą ar lokaciją, pamiršdami svarbiausią dalyką – su kuo ir kaip jie gyvens tuose namuose. Tikrasis būsto vertingumas – emocinis. Kai jaučiame ryšį su vieta ir žmonėmis šalia, tie kvadratiniai metrai tampa namais. Jei įžengę į būstą pajuntate, kad čia jūsų vieta – tai teisingas sprendimas“, – sako psichoterapeutas.
Perkant būstą baimė – neišvengiama. Bet, pasak ekspertų, aiškiai įvertinus savo norus ir poreikius, užduodant klausimus ir turint planą ji tampa valdoma.
