Kaip rašo portalas Diariodeavisos.elespanol.com, su šia problema susiduria Tenerifė, Gran Kanarija, Lansarotė bei Fuerteventura.
Dėl gyventojų skaičiaus didėjimo šiose salose (Tenerifėje kasmet padaugėja 10 tūkst. gyventojų) atsirado didžiulis parduodamo ir, visų pirma, nuomojamo nekilnojamojo turto stygius, todėl, nepaisant valstybės vyriausybės dekreto neleisti, kad užsieniečiams parduodamo NT skaičius padidėtų daugiau kaip 2 proc., paklausa yra didesnė už pasiūlą.
Be to, kaip pripažįsta Nekilnojamojo turto ekspertų profesinės asociacijos delegatas Isidro Martín, 50 proc. nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, Tenerifės pietuose, įsigyja užsieniečiai, kurie jį naudoja kaip gyvenamąją vietą vieną ar du mėnesius per metus, o paskui išnuomoja kitiems šį būstą atostogoms. Pastaraisiais mėnesiais butų pirkimu taip pat susidomėjo lietuviai, estai ir olandai, kurie jau kurį laiką žvalgose nekilnojamojo turto salose.
50 proc. nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, Tenerifės pietuose, įsigyja užsieniečiai.
Tokia padėtis reiškia, kad daugelis turizmo sektoriaus darbuotojų, kai tik gali, nuomojasi butus pietinėje salos dalyje arba net atsisako siūlomo darbo, nes neturi būsto. Pasak Tenerifės pietuose veikiančių mažų ir vidutinių įmonių pirmininko Carloso Magdalenos, tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sunku „rasti net padavėjų darbui“.
Remiantis Transporto, judumo ir miestų darbotvarkės ministerijos duomenimis apie nekilnojamojo turto sandorius, pernai Kanarų salose užsieniečiai pardavė ir įsigijo 9067 būstus, t. y. 75,3 proc. daugiau nei per tą patį ankstesnių metų laikotarpį.
Vien 2022 m. trečiąjį ketvirtį (liepos-rugsėjo mėn.) šių sandorių skaičius išaugo iki 2 808, palyginti su 1 888 sandoriais, užfiksuotais per tą patį 2021 m. laikotarpį. Tai reiškia, kad užsieniečių Kanarų salose parduotų ir nupirktų būstų dalis padidėjo beveik dvigubai, t. y. 48,7 proc.
Atsižvelgiant tik į Ispanijoje gyvenančius užsieniečius, Kanarų salose liepos-rugsėjo mėn. buvo sudaryti 1 132 sandoriai, t. y. 43,2 proc. daugiau nei 790 sandorių, kuriuos ministerija užregistravo 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu. Šalyje gyvenantys užsieniečiai nerezidentai įvykdė 1 676 pirkimus ir pardavimus, palyginti su 1 098 pirkimais ir pardavimais 2021 m. trečiąjį ketvirtį, t. y. 52,6 proc. daugiau.
Be to, vidutinės pardavimo kainos archipelage iš viso sudarė 2 306 eurus už kvadratinį metrą, t. y. padidėjo 7,4 proc.: jos siekia 1 922 eurus už kvadratinį metrą naujo būsto (+8,7 proc.) ir 2 394 eurus už kvadratinį metrą naudoto būsto (+7,6 proc.).
