Ši byla svarbi ne tik santuokos nutraukimo ginčams. Ji aktuali ir tiems atvejams, kai pora kurį laiką gyveno nesusituokusi, kartu kūrė buitį, remontavo būstą, mokėjo įmokas, o santykiams pasibaigus paaiškėja, kad teisiškai visas turtas priklauso tik vienam, pabrėžia teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė.
Bylos fabula
Ieškovė siekė, kad butas būtų pripažintas jos ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe, o jei tai nebūtų įmanoma – kad jai būtų kompensuota už jos indėlį.
„Byloje buvo nustatyta, kad butas buvo įgytas atsakovo vardu ir teisiškai liko jo asmeninė nuosavybė. Tačiau kartu buvo konstatuota, kad tiek iki santuokos, tiek santuokos metu bute buvo atliekami remonto ir pagerinimo darbai, prie kurių ieškovė prisidėjo darbu, lėšomis, taip pat padėjo jos artimieji“, – nurodė R.Joskaudienė.
Pasak teisininkės, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nepripažinę buto bendra nuosavybe, vis dėlto priteisė ieškovei 15 tūkst. Eur kompensaciją už investicijas į atsakovo butą.
Atsakovas šią dalį apskundė kasacine tvarka.
Ką pasakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas?
LAT suformulavo, anot R.Joskaudienės, labai reikšmingą taisyklę: jeigu vienas sutuoktinis ar partneris prisidėjo prie kitam priklausančio turto pagerinimo, tačiau tas pagerinimas nėra toks esminis, kad turtas taptų bendras, tai dar nereiškia, kad prisidėjęs asmuo lieka visai be teisinės gynybos. Jam gali priklausyti kompensacija.
Tačiau, teisininkės teigimu, teismas pabrėžė ir kitą labai svarbią aplinkybę: kompensacija negali būti nustatoma „iš akies“ vien pagal skirtumą tarp seno būsto pirkimo kainos ir dabartinės rinkos vertės.
„Kitaip tariant, negalima automatiškai sakyti: butas kadaise kainavo mažiau, dabar kainuoja gerokai daugiau, vadinasi, visas vertės padidėjimas atsirado dėl remonto. Nekilnojamojo turto vertė kyla ir dėl rinkos pokyčių, infliacijos, vietovės patrauklumo, bendro kainų augimo, o ne vien dėl atliktų darbų“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Kokią klaidą įžvelgė LAT?
LAT, anot teisininkės, konstatavo, kad žemesnių instancijų teismai nepakankamai ištyrė, kokie konkretūs darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jie buvo paprastasis, ar kapitalinis remontas, kiek tie darbai realiai padidino turto vertę, ir kuri dalis pagerinimų atlikta iki santuokos, o kuri – santuokos metu.
Pasak R.Joskaudienės, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus būtina nustatyti:
- kokio pobūdžio buvo išlaidos – įprastinės ar ypatingosios;
- ar darbai buvo paprastasis remontas, ar kapitalinis remontas;
- koks yra darbų rezultato naudingo tarnavimo laikotarpis;
- ar turto vertė padidėjo būtent dėl pagerinimų, o ne vien dėl rinkos;
- kokia dalis investicijų buvo atlikta iki santuokos, o kokia – santuokos metu;
- kokį konkretų indėlį įrodė kompensacijos prašantis asmuo.
LAT, anot R.Joskaudienės, iš esmės pasakė, kad teisingumas svarbus, tačiau jis turi būti grindžiamas įrodymais, o ne vien bendru gyvenimo naratyvu.
Ši nutartis ypač svarbi kelioms ginčų grupėms:
1. Santuokos nutraukimo bylose, kai vieno sutuoktinio vardu registruotas būstas buvo remontuojamas bendromis lėšomis ar kito sutuoktinio darbu.
2. Nesusituokusių porų ginčuose, kai bendras gyvenimas buvo realus, tačiau nuosavybės teisės formaliai priklausė tik vienam partneriui.
3. Situacijose, kai vienas asmuo investuoja į svetimą nekilnojamąjį turtą, tikėdamasis bendros ateities, tačiau santykiams nutrūkus paaiškėja, kad jo indėlis teisiškai „neišsaugotas“.
Kokia esminė teisinė žinutė?
„Vien tai, kad turtas nepripažintas bendru, dar nereiškia, jog neįmanoma prisiteisti kompensacijos. Tačiau kompensacijai reikia aiškaus faktinio pagrindo, tinkamo teisinio kvalifikavimo ir labai konkrečių įrodymų“, – teigė R.Joskaudienė.
LAT taip pat išskyrė, kad už santuokos metu atliktus neesminius pagerinimus kompensacijos klausimas sprendžiamas taikant šeimos teisės ir daiktinės teisės normas; už iki santuokos atliktus partnerių įnašus tam tikrais atvejais gali būti taikomas ir nepagrįsto praturtėjimo institutas.
„Tai itin svarbu, nes praktikoje dažnai susiduriama su mišriomis situacijomis: dalis investicijų padaroma dar nesusituokus, dalis – jau santuokoje“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Praktinis patarimas
„Jei gyvenate ar gyvenote būste, kuris registruotas ne jūsų vardu, ir investuojate į jo remontą, apdailą, įrangą ar paskolos mokėjimus, verta kaupti įrodymus pavedimus, sąskaitas, pirkimo dokumentus, susirašinėjimą, nuotraukas prieš ir po remonto, duomenis apie atliktus darbus, liudytojų parodymus.
„Teisme laimi ne tas, kuris daugiau jautėsi prisidėjęs, o tas, kuris gali tai pagrįsti“, – teigė R.Joskaudienė.
Jos teigimu, LAT nepaneigė pačios galimybės priteisti kompensaciją, tačiau jis panaikino sprendimų dalį, kuria buvo priteista 15 tūkst. Eur, ir perdavė bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Pasak R.Joskaudienės, tai reiškia labai aiškią žinią praktikai, kad kompensacija galima, bet ji turi būti apskaičiuota teisiškai tiksliai ir įrodymais pagrįstai.
