Švedų gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad 49 proc. respondentų saugią ir malonią gyvenamąją aplinką įvardija kaip vieną svarbiausių kriterijų renkantis būstą. Dar daugiau – net 75 proc. apklaustųjų teigia, kad saugumas yra būtina sąlyga tam, kad jie norėtų leisti laiką lauke savo gyvenamajame rajone.
„Tiek Baltijos šalyse, tiek Skandinavijoje matome labai panašią tendenciją – gyventojai vis daugiau dėmesio skiria ne tik pačiam būstui, bet ir saugumo jausmui aplink jį. Žmonės nori ne tik kokybiško būsto, bet ir aplinkos, kurioje galėtų ramiai auginti vaikus, leisti laiką lauke, sportuoti ar tiesiog jaustis savo vietoje. Saugumas tampa vienu svarbiausių gyvenimo kokybės elementų“, – sako „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras.
Saugumas ypač svarbus jaunajai kartai
Tyrimas atskleidė ryškius kartų skirtumus vertinant gyvenamąją aplinką. Tarp 20–29 metų respondentų saugūs savo rajone nori jaustis 63 proc. apklaustųjų, o tarp 50–64 metų ir 65–74 metų gyventojų – po 79 proc. Tai rodo, kad jaunesni gyventojai gyvenamosios vietos kokybei ir saugumui kelia aukštesnius lūkesčius, todėl šie aspektai tampa vis svarbesni renkantis būstą.
Pasak R.Pletero, šie skirtumai siunčia svarbią žinutę tiek nekilnojamojo turto vystytojams, tiek miestų planuotojams.
„Jaunesni žmonės dažniau gyvena tankiau apgyvendintose teritorijose, daugiau laiko praleidžia viešose erdvėse, aktyviau naudojasi miesto privalumais įvairiu paros metu. Natūralu, kad jų lūkesčiai gyvenamajai aplinkai taip pat yra aukštesni. Šiandien neužtenka vien tik pastatyti namą – būtina kurti rajonus, kuriuose žmonės jaustųsi saugiai nepriklausomai nuo savo amžiaus ar gyvenimo etapo“, – teigia jis.
Saugumą kuria gerai suplanuota aplinka
Tyrimo duomenys rodo, kad gyventojų saugumo suvokimą labiausiai veikia ne fizinės apsaugos priemonės, o maloni, aktyvi ir prižiūrėta aplinka. Net 43 proc. respondentų svarbiu veiksniu įvardija kokybišką apšvietimą, 40 proc. – žaliąsias erdves, o 15 proc. – vietas bendruomenės susitikimams. Tuo tarpu uždaras teritorijas ar stebėjimo kameras esminėmis saugumo sąlygomis laiko gerokai mažesnė dalis apklaustųjų – atitinkamai 12 ir 16 proc.
„Saugūs rajonai prasideda ne nuo tvorų ar kamerų, o nuo gero planavimo. Vystytojų užduotis – sukurti tokią aplinką, kurioje žmonės norėtų būti, leisti laiką ir bendrauti. Kai viešosios erdvės yra patrauklios, patogios ir gyvos, jose atsiranda daugiau žmonių, o kartu stiprėja ir saugumo jausmas“, – teigia „Bonava Lietuva“ vadovas R.Pleteras.
Pasak jo, šiandien saugumas vis labiau tampa ne papildomu privalumu, o būtina kokybiško būsto sąlyga.
„Kalbėdami apie saugumą neturėtume jo sieti vien tik su nusikalstamumo rizika. Žmonėms svarbu matyti prižiūrėtą infrastruktūrą ir žinoti, kad rajonas bus patogus bei funkcionalus ne tik šiandien, bet ir po dešimties ar dvidešimties metų. Būtent todėl saugumo klausimas tampa neatsiejama šiuolaikinio miesto ir gyvenamųjų kvartalų planavimo dalimi“, – pabrėžia R.Pleteras.
