„Mane visada traukė seni butai. Kiekvieną norisi įrengti visiškai skirtingai. Atėjus į butą, pirmiausia, pajaučiu atmosferą – įvertinu kiemą, rajoną, ir būtent tai įkvėpia konkrečiam interjero sprendimui“, – pasakojo Jovita. Ji atskleidė, kad senų butų išskirtinumas slypi tame, jog kiekviena erdvė turi savitą jausmą, nuotaiką ir istoriją.
Juos įrengiant pasitaiko ir netikėtumų. Kartą jau ėmus griauti sienas paaiškėjo, kad siena yra laikančioji, o kadangi butas – pirmame aukšte, tolesnis griovimas galėjo baigtis konstrukcijų griuvimu. Interjero dizainerė taip pat atskleidė, kiek kainuoja senų butų atnaujinimas, kokius butus prikelti antram gyvenimui kainuoja brangiau ir ką svarbu žinoti, norintiems tai padaryti savo jėgomis.
– Kiek butų jau esate atnaujinusi šiuo metu?
– Tikslų skaičių įvardyti sudėtinga, nes vienu metu dirbau tiek su naujos, tiek su senos statybos objektais – ne tik butais, bet ir namais bei kotedžais. Jei kalbėtume apie butus, tai senos statybos tikrai perdaryta per 200, o naujos statybos projektų – maždaug tiek pat.
– Kaip nustatote senų butų potencialą? Ar yra kokių nors konkrečių detalių ar struktūrinių elementų, kuriuos visada stengiatės išsaugoti ir integruoti į naują dizainą?
– Viskas prasideda nuo to, kur yra butas. Svarbu įvertinti pastato stilistiką, rajoną, erdvę, laiptinę, kaimynus ir bendrą aplinką. Visa tai yra būsto istorija ir kontekstas, o pagal tai atitinkamai turi būti priimami sprendimai dėl pokyčių ir interjero koncepto.
Pavyzdžiui, teko renovuoti mini butą bendrabučio tipo pastate. Rajonas, kuriame tas butas buvo – ne iš geresnių, o laiptinėje gyveno alkoholikai. Gavosi taip, kad tą butą įrengėme per daug gerai – niekas ilgai nepirko vien todėl, kad matė, kokia laiptinė ir kaimynai. Pats butas ir įrengimas buvo puikus. Tai parodo, kad perkant butą žmonėms labai svarbu, kokia vieta, nuotaika, kaimynystė. Visa tai paveikia stilistikos bei interjero pasirinkimus.
