Sekite 15min Google
JP susisiekti su „VIIP“ ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje veikusios užkandinės vadovais nepavyko, todėl jų sprendimų priežastys lieka neaiškios. Apie „Kafenhauz“ veiklos pabaigą ir ją lėmusias aplinkybes papasakojo kavinės direktorius Gediminas Sargūnas.
Nuo „Žiogelio“ iki džiazo vakarų
Daugeliui panevėžiečių „Kafenhauz“ siejasi su jaunystės prisiminimais ir susitikimais. Vyresni miesto gyventojai šią vietą prisimena dar kaip vaikų kavinę „Žiogelis“.
Vėliau čia įsikūrus „Kafenhauz“, ryšys su miesto kultūriniu gyvenimu nenutrūko. Kavinėje ilgus metus veikė džiazo klubas „Randevu“, įkurtas pianisto, kompozitoriaus ir džiazo muzikanto Rimanto Juozo Bagdono. Jo rengti vakarai suburdavo muzikos mėgėjus.
Išlaidos augo, lankytojų nepakako
G. Sargūno teigimu, sprendimą nutraukti kavinės veiklą lėmė išaugusios sąnaudos ir pasikeitusi mokestinė aplinka. Finansinė padėtis ypač pablogėjo panaikinus maitinimo sektoriui taikytą PVM lengvatą.
„Verslo finansinę situaciją iš esmės pakeitė du pagrindiniai veiksniai – išaugusi savikaina ir pasikeitusi mokestinė aplinka. Žymiai pabrangus darbo jėgai, energetiniams ištekliams bei žaliavoms, išsilaikyti padėjo tik taikytas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, tačiau jį grąžinus iki standartinio 21 proc., veikla iškart tapo nuostolinga“, – teigia G. Sargūnas.
Pasak jo, kelti kainas buvo sudėtinga, nes lankytojai jautriai reaguoja į didėjančias išlaidas. Tuo pat metu mieste atsirado naujų maitinimo vietų ir barų, todėl augo konkurencija.
„Kadangi lankytojų srautas nepadidėjo tiek, kad padengtų išaugusias sąnaudas, o paslaugos savikaina viršijo gaunamas pajamas, verslas neteko ekonominės prasmės – dirbti nuostolingai tiesiog nebeapsimoka“, – sako kavinės vadovas.
Darbo neteko septyni darbuotojai
Nutraukus kavinės veiklą, darbo neteko septyni ilgamečiai darbuotojai. G. Sargūno teigimu, su visais atsiskaityta – išmokėtos priklausančios išeitinės išmokos ir kompensacijos.
Dalis darbuotojų buvo pensinio ar priešpensinio amžiaus, o keli jau susirado kitą darbą.
Direktorius pabrėžia, kad pati įmonė nėra uždaroma – nutraukta tik kavinės veikla. Ateityje ketinama ieškoti pirkėjų, kurie norėtų verslą atgaivinti ar pasiūlyti kitokią jo koncepciją. Pasak G. Sargūno, pastatas savo architektūra ir infrastruktūra geriausiai pritaikytas maitinimo paslaugoms.
Trijų užsidarymų dar nevadina krize
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Viešojo maitinimo ir svetingumo komiteto pirmininkė, gastronominių projektų plėtotoja Miglė Gruzdenė sako, kad kelių maitinimo vietų užsidarymo nereikėtų iškart laikyti viso miesto sektoriaus krize. Vis dėlto, jos vertinimu, tai signalas, į kurį būtina atkreipti dėmesį.
„Trijų maitinimo vietų užsidarymo vienu metu dar nevadinčiau įrodymu, kad Panevėžio mieste prasidėjo sektoriaus krizė. Tačiau žiūrint ne į vieną įmonę, o į visą šalį ir pastarąjį penkmetį, ryškėja tendencija, kai šios sistemos signalų jau nebegalime ignoruoti. Akcentuoju, kad tai nėra tik Panevėžio miesto skausmo taškas“, – teigia M. Gruzdenė.
Pasak jos, maitinimo įmones vienu metu veikia kelios aplinkybės: didėjantis darbo užmokestis, žaliavų ir energijos kainos, atsargesnis vartotojų išlaidavimas bei nedidelės pelno maržos.
M. Gruzdenė pabrėžia, kad PVM nėra vienintelė sektoriaus problema, tačiau mokestinė aplinka turi reikšmingą įtaką įmonių galimybėms išsilaikyti.
Užsidarius kavinei, praranda ir miestas
Pašnekovės teigimu, maitinimo vietų reikšmė neapsiriboja maisto gaminimu ir aptarnavimu. Jos kuria darbo vietas, perka vietos tiekėjų produkciją, pritraukia turistus ir skatina žmones lankytis miesto centre.
„Kai užsidaro kavinė ar restoranas, prarandame ne tik vieną verslą. Silpnėja visa aplink jį esanti mikroekosistema. Apie tai turime galvoti“, – sako M. Gruzdenė.
Ji atkreipia dėmesį, kad gastronomija gali padėti kurti turistinius maršrutus, telkti bendruomenes, stiprinti mokyklų ir verslo ryšius bei didinti susidomėjimą profesijomis.
Kaip vieną pavyzdžių pašnekovė mini Panevėžyje trečius metus vykdomą „Moksleivių kulinarinę lygą“, jungiančią mokyklas, profesinį mokymą ir maitinimo verslą.
Vien taupyti nebepakanka
M. Gruzdenės nuomone, įmonėms tenka peržiūrėti valgiaraščius, darbo laiką, darbuotojų funkcijas, tiekimą ir produktų savikainą. Tačiau vien vidinių pokyčių ne visada pakanka.
„Yra riba, kiek galima mažinti porciją, trumpinti darbo laiką ar dirbti mažesne komanda“, – pabrėžia ji.
Pašnekovė siūlo Panevėžyje bendram darbui sutelkti restoranus, kavines, viešbučius, maisto gamintojus ir tiekėjus, švietimo bei profesinio rengimo įstaigas, turizmo sektorių ir savivaldą.
Jos teigimu, reikėtų įvertinti, kokių darbuotojų trūksta, kaip pasiskirsto klientų srautai, kokių maitinimo paslaugų mieste pakanka, o kokių dar reikėtų. Taip pat svarbu ieškoti būdų maitinimo verslą glaudžiau susieti su turizmu, renginiais ir miesto viešųjų erdvių gyvybingumu.
M. Gruzdenė tokiame bendradarbiavime mato ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vaidmenį. Jos nuomone, bendros diskusijos turėtų virsti konkrečiais sprendimais, o atsakomybę už pokyčius turėtų prisiimti ir verslas, ir savivalda, ir nacionalinė valdžia.
„Po metų kitų tikrai nesinorėtų matyti tiesiog trumpesnio Panevėžio kavinių sąrašo“, – sako M. Gruzdenė.
