Sekite 15min Google
Renovacija išlieka svarbiu būsto vertės veiksniu
Renovuoti daugiabučiai ir toliau išlaiko konkurencinį pranašumą. „Renovacija tikrai didina būsto vertę. Žmonės nebenori gyventi namuose su senomis komunikacijomis ar nežinomybe dėl būsimų investicijų. Renovuotas namas pirkėjui suteikia daugiau aiškumo ir saugumo“, – sako A. Kinderienė. Jos teigimu, dviejų ar trijų kambarių butas renovuotame name dažniausiai kainuoja maždaug 4–5 tūkst. eurų daugiau nei analogiškas būstas nerenovuotame daugiabutyje. Tai sudaro iki 10 proc. kainos skirtumą.
Naujos statybos projektų nėra daug, tačiau jie greitai randa pirkėjus
Panevėžyje naujos statybos būsto pasiūla išlieka ribota, tačiau rinką pasiekiantys projektai paprastai sulaukia didelio pirkėjų susidomėjimo.
„Naujos statybos buto su daline apdaila kvadratinis metras gali kainuoti iki 3000 Eur, o prastos būklės buto senos statybos daugiabutyje – apie 1300–1400 Eur/kv. m. Kainų skirtumas didelis, tačiau pirkėjų netrūksta abiem segmentams“, – teigia A. Kinderienė.
Anot jos, ribotą pasiūlą lemia ne mažesnė paklausa, bet ekonominiai vystytojų sprendimai. „Statybų kaštai Panevėžyje praktiškai nesiskiria nuo Vilniaus. Kai sąnaudos panašios, dalis vystytojų renkasi didesnius miestus, kuriuose galima tikėtis didesnės investicijų grąžos“, – aiškina A. Kinderienė.
Naujam gyvenimui pritaikomi ir rekonstruojami pastatai
Nors naujos statybos projektų nėra daug, Panevėžyje daugėja antram gyvenimui pritaikomų pastatų. Rinkoje atsiranda projektų, kuriuose rekonstruojami buvę administraciniai ar komerciniai pastatai, juos pritaikant gyvenimui.
Tokių pavyzdžių galima rasti miesto centre, šalia Senvagės. Vienuose projektuose buvę administraciniai pastatai pertvarkomi į šiuolaikinius daugiabučius, kituose pastatai rekonstruojami išsaugant jų architektūrinį autentiškumą ir pritaikant šiuolaikiniams gyvenimo poreikiams. Tai rodo, kad Panevėžio būsto pasiūla pildoma ne tik naujos statybos, bet ir kokybiškai atnaujinamais objektais.
Pirkėjams svarbu įvertinti ir turto paskirtį
A. Kinderienė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu rinkoje pasitaiko administracinės paskirties patalpų, kurios siūlomos kaip alternatyva gyvenamajam būstui.
„Pirkėjas turi aiškiai žinoti, kokios paskirties turtą įsigyja. Skelbime ši informacija privalo būti pateikta aiškiai, nes nuo paskirties priklauso ir turto naudojimo galimybės, ir kiti teisiniai aspektai“, – pabrėžia A. Kinderienė.
Pasak jos, artimiausiu metu didesnių pokyčių Panevėžio nekilnojamojo turto rinkoje nesitikima. Kokybiški objektai ir toliau išliks paklausūs, o ribota naujos statybos pasiūla turėtų padėti išlaikyti dabartinį kainų lygį.
Individualių namų plėtra sulėtėjo
Individualių namų segmente taip pat pastebimi pokyčiai. Jei prieš kelerius metus buvo juntamas spartus naujų kvartalų augimas, dabar dažniau vystomi mažesni projektai. „Anksčiau matėme tikrą individualių namų statybų bangą. Dabar dažniausiai atsiranda nedideli kvartalai arba pavieniai namai. Didesnių projektų nėra daug, tačiau ir jie randa savo pirkėjus“, – sako A. Kinderienė. Jos teigimu, dalis Panevėžio rajone vystomų kvartalų jau beveik išparduoti, o kituose pirmiausia siūlomi sklypai su įrengta infrastruktūra, namų statybą vykdant etapais.
Pirkėjams vis svarbesnė išvystyta infrastruktūra
Renkantis sklypą ar individualų namą, vis didesnę reikšmę turi ne tik vieta, bet ir visa aplinka. Asfaltuotos gatvės, miesto komunikacijos, apšvietimas, poilsio zonos ir kita infrastruktūra tampa vienais svarbiausių pasirinkimo kriterijų. Didžiausio susidomėjimo sulaukia projektai, kuriuose pirkėjams siūlomi sklypai su jau įrengta infrastruktūra. Tokie projektai dažnai išparduodami dar ankstyvaisiais vystymo etapais, o naujai pasiūlyti sklypai rezervuojami gana sparčiai. Šiuo metu tokio tipo sklypų su visomis miesto komunikacijomis vieno aro kaina siekia apie 4000–4200 eurų.