„Esame suinteresuoti, kad kažkas vyktų (Sporto rūmuose – BNS), nes patiriame išlaikymo sąnaudas, kurių niekas nekompensuoja. (...) Nuo 2021 metų sausio iki 2025 metų rugsėjo išlaikymui buvo skirta apie 780 tūkst. eurų. Didžiąją dalį sudarė konservavimas – apie 530 tūkst. eurų“, – portalui „Verslo žinios“ sakė G.Makšimas.
Anot jo, sprendimus dėl pastato įveiklinimo turi priimti Vyriausybė, tačiau bus siekiama dėl to diskutuoti ir su Vilniaus valdžia, kuri viešai deklaravo ketinanti prie Seimo statyti Kongresų centrą, be to, ji turi idėjų, kaip panaudoti Sporto rūmus.
Sostinės meras Valdas Benkunskas spalį BNS teigė, jog Vyriausybės idėja konferencijų centrą vystyti buvusiuose Sporto rūmuose yra sunkiai įgyvendinama dėl tarptautinės žydų bendruomenės pasipriešinimo, be to, vieta nėra tinkama tarptautiniams renginiams.
Jo teigimu, miestas turi kelias idėjas dėl pastato įveiklinimo, kurias bus siekiama pristatyti šalies vadovams.
BNS rašė, kad šių metų liepą Vyriausybė pranešė, jog Sporto rūmuose bus įrengtas kongresų, konferencijų ir kultūros renginių centras, be to, bus sutvarkyta aplink pastatą esančių senųjų Šnipiškių žydų kapinių teritorija, įamžinti Sausio 13-osios įvykiai.
BNS dar 2022 metais rašė, kad tuometinė Vyriausybė siūlė apleistus rūmus paversti muziejumi ar memorialu, skirtu žydų Lietuvos žydų istorijai. Ankstesnė „valstiečių“ Vyriausybė planavo rūmuose įrengti Kongresų centrą, tačiau projektas taip ir nebuvo padėtas.
Planai vietoj 1971-aisiais statytų nebenaudojamų koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą brandinti nuo 2015-ųjų, kai pastatą perėmė Turto bankas.
Sporto rūmų rekonstrukcijos projektui priešinosi ir kai kurios žydų bendruomenės, nes kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus.
1988 metų spalį Sporto rūmuose vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, o 1991-ųjų sausį čia atsisveikinta su Lietuvos laisvės gynėjais, žuvusiais per Sausio 13-osios įvykius.
