Geras turinys neatostogauja. Prenumerata vos nuo 0,50 Eur/mėn!
Išbandyti

Už centus įsigytą apleistą dvarą siekia paversti nauju kultūros židiniu Lietuvoje

„Dvarą įsigijome pigiau, nei kainuoja įstatyti vieną langą“, – pasakoja restauruojamo XVI a. Kamariškių dvaro vadovas Arūnas Survila. Prieš kelerius metus nedidelė komanda ryžosi avantiūrai – prikelti visiškai sugriuvusį dvarą netoli Latvijos pasienio ir paversti jį kūrybos erdve menininkams bei lėto gyvenimo ir ramybės uostu keliautojams.
Temos: 1 Dvaras

Kaip sako pats Arūnas – Kamariškių dvaru siekiama atgaivinti kultūros paveldą ir sukurti erdves, kuriose žmonės galėtų ne tik dirbti, bet ir kurti naujas idėjas.

Iš dvaro buvo likę tik griuvėsiai

Kamariškės istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtos 1583 m., kaip Suvieko dvaro palivarkas, priklausęs ponui Martynui Komorovskiui ir jo žmonai Beatai Kmitaitei. Matyt, jis ir buvo Kamariškių dvaro kūrėjas, suteikęs dvarvietei vardą.

Vėliau dvaras keliavo iš vienų ponų rankų į kitas, kol pokariu dvarvietė buvo apiplėšta ir suniokota, joje įsikūrė kolūkis, apgyvendinti naujakuriai. Išskyrus pastatų sienas, Kamariškėse nebeliko nieko, kas primintų senuosius laikus.

„Inovatorių slėnio“ nuotr./Restauruojamas Kamariškių dvaras virs menininkų kūrybos erdve
„Inovatorių slėnio“ nuotr./Restauruojamas Kamariškių dvaras virs menininkų kūrybos erdve

„Tikrai Lietuvoje dvarai dar nyksta ir man tai yra labai sunkiai suvokiama. Kai tu supranti, kad toje teritorijoje gyvena žmonės vien dėl to, kad ten kažkada buvo dvaras, kultūros židinys, o dabar šios vietos mūsų akyse nyksta. Man tai labai apmaudu“, – pasakoja naujasis Kamariškių dvaro vadovas A.Survila.

Dvaras taps nauja kūrybos vieta menininkams

Tačiau istorija pasikeitė, kai 2019–ais metais dvarą įsigijo „Inovatorių slėnio“ komanda ir nusprendė jį prikelti naujam gyvenimui. Antalieptėje, Zarasų rajone, įsikūręs „Inovatorių slėnis“ jau garsėja ne viena socialine ir paveldo atgaivinimo iniciatyva.

Komanda 2017-aisiais metais prikėlė buvusį Antalieptės Basųjų karmelitų vienuolyną ir pavertė jį erdve tvarumo festivaliams, socialinės integracijos projektams, edukaciniams užsiėmimams ir bendradarbystei.

Dabar „Inovatorių slėnis“ ėmėsi dar didesnės užduoties – atstatyti apleistą šalia įsikūrusį Kamariškių dvarą.

Dvarvietė buvo visa išvogta, parkas paverstas buitiniu šiukšlynu, vieta vidury niekur.

„Kamariškių dvaras įsikūręs ten, kur susikerta Rokiškis ir Zarasai, tarp Lietuvos ir Latvijos sienų. Šio dvaro architektūra yra visiškai kitokia, nematyta. Tai ekonomiškai gana silpna teritorija, jai reikia dėmesio. Dvarvietė buvo visa išvogta, parkas paverstas buitiniu šiukšlynu, vieta vidury niekur. Visą savo gyvenimą paaukojau atvirų projektų kūrimui – nesuprastų grupių įgalinimui per kitokio pobūdžio projektus, formas – nuo gyvųjų bibliotekų, socialinių inovacijų, socialinių verslų, socialinių virtuvių, socialinių taksi ir t.t. Todėl mane ir žavi atviros erdvės. Mes pagalvojome, kad galime sukurti pilietišką didžiulį projektą, kuris pakeistų aplinką, įgalintų žmones, padėtų prikelti šį regioną ir leistų dvarui ir vėl klestėti“, – pasakoja „Inovatorių slėnio“ vadovas A.. Survila.

„Inovatorių slėnio“ nuotr./Restauruojamas Kamariškių dvaras virs menininkų kūrybos erdve
„Inovatorių slėnio“ nuotr./Restauruojamas Kamariškių dvaras virs menininkų kūrybos erdve

Pagrindinis projekto tikslas – sukurti vietą, kurioje kūrėjai galėtų dirbti ir gyventi ramioje, natūralioje aplinkoje. Dvaro erdvės bus pritaikytos įvairioms veikloms – nuo kompozitorių ir elektroninės muzikos kūrėjų rezidencijų iki verslo komandų, kurios galės čia atvykti strategiškai planuoti savo veiklą.

Dvaro pasididžiavimas – muzikos įrašų erdvė, kuri suteiks galimybę atlikėjams kurti naujus albumus dvaro aplinkoje.

Siekia dvarą atkurti tvariai

Dvaro atkūrimas apima ne tik pastatų restauraciją. Prieš pradėdami darbus, komanda atliko biologinės įvairovės tyrimus, ištyrė teritorijoje randamas saugomas rūšis, vandens telkinius ir kitus gamtinius elementus, o dabar juos prižiūri pagal specialistų rekomendacijas. Šiais darbais siekiama parodyti, kad kultūros paveldas gali būti harmonizuojamas su gamta.

Dvaro komandai taip pat svarbu, kad atstatymo procesas būtų kiek įmanoma tvaresnis – pasitelkiamos ilgaamžės medžiagos, baldai kuriami rankomis. Kamariškių dvaro atkūrimo procese įtraukiami skirtingi šio regiono meistrai, amatininkai, restauratoriai, kurie įrengė langus, atstatė akmenis ir atkūrė grindinius.

„Inovatorių slėnio“ nuotr./Restauruojamas Kamariškių dvaras virs menininkų kūrybos erdve
„Inovatorių slėnio“ nuotr./Restauruojamas Kamariškių dvaras virs menininkų kūrybos erdve

„Kamariškių dvaro atkūrimas nėra tik estetinis projektas – tai pilietiškumo, tvarumo ir bendruomeniškumo skatinimas. Dvaras tampa vieta, kurioje atgyja istorija, įkvepianti naujas kartas ir suteikianti naują prasmę kultūros paveldui. Mūsų kartos didžiausias uždavinys yra įdėti visas pastangas sustabdyti klimato kaitą, mes turime rūpintis ir būti atsakingi už kartas, kurios bus po mūsų, kokią Žemę jiems paliksime. Kamariškės gimė iš visų šių idėjų. Tai buvo didelė simbiozė – pilietiškumo, kultūros paveldo ir laukinės gamtos“, – mintimis dalinasi dvaro vadovas.

A.Survila pabrėžia, kad dvaro atstatymo procesuose pasitelkiami archeologai, istorikai, paveldo ekspertai, įtraukiama ir vietos bendruomenė, kuri dar mena istorijas apie anksčiau čia buvusį dvarą.

Viskas atrodė paprasčiau, nei yra iš tiesų

Nors idėja ir graži, tačiau komanda pripažįsta, kad tokio dydžio projektas pareikalavo daugiau jėgų, negu pradžioje galėjo atrodyti. Dabar, kai dvarvietės teritorija jau beveik atstatyta, komanda pasakoja apie pačią pradžią, kuri nebuvo tokia lengva.

Žiemą kartais komanda atvažiavusi dirbti ar tvarkyti turėdavo pėsčiomis ateiti, nes per sniegą privažiuoti nepavykdavo.

„Žiemą kartais komanda atvažiavusi dirbti ar tvarkyti turėdavo pėsčiomis ateiti, nes per sniegą privažiuoti nepavykdavo. Prie dvaro laikome traktorius, kad žiemą galėtume ištraukti įstrigusius automobilius. Be to, projektas pareikalavo ne tik daug jėgų, bet ir kompetencijų – nuo teritorijų planavimo, inžinerinių, istorinių žinių, bet kartu tai yra labai malonus procesas“, – sako A.Survila.

„Inovatorių slėnio“ nuotr./Restauruojamas Kamariškių dvaras virs menininkų kūrybos erdve
„Inovatorių slėnio“ nuotr./Restauruojamas Kamariškių dvaras virs menininkų kūrybos erdve

Dabar komanda tikisi, kad Kamariškių dvaras taps ne tik istorinės reikšmės objektu, bet ir inovacijų bei kūrybos centru, kuris praturtins Lietuvos kultūrinį kraštovaizdį.

„Išskėstomis rankomis laukiame visų iniciatyvių žmonių, kurie nori kartu kurti naują Kamariškių dvaro istoriją. Mes bandome sukurti naują atviros erdvės formą, kurioje šiuolaikinis žmogus galėtų kurti ir rasti laisvę ir kolaboraciją. Tiesą pasakius, labai laukiu kol galėsime atidaryti jau plačiai duris, nes atvirų erdvių atidarymas ypač naudingas ir pačiai organizacijai – naujos pažintys, naujos idėjos, žmonės, naujos pradžios“, – teigia A.Survila.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Sužadėtuvių žiedo paieškos: kaip išrinkti tinkamiausią?
Reklama
Į Lietuvą atvyksta Pasaulio moksleivių robotikos olimpiadai besiruošianti ukrainiečių komanda
Reklama
Modernūs lietaus nuvedimo sistemų sprendimai
Reklama
Balsuokite už architektūriškai žaviausią miestą ir pasidalinkite jus įkvepiančiais pastatais