Senamiesčio ir miesto verslo centro sandūroje iškilęs 54 apartamentų pastatas tapo nauju architektūriniu akcentu vienoje iš prestižiškiausių sostinės vietų, jame parduota daugiau nei 20 proc. butų.
„Siekėme sukurti projektą, kuris būtų vertingas ir šiandienos gyventojui, ir pačiam miestui, vizualumu džiugintų jo gyventojus“, – sako „DOMÉ“ direktorė Inga Navickaitė.
Projektą sudaro 54 aukštos klasės nuo 46 iki 350 kv. m ploto apartamentai. Dalis būstų gali būti jungiami tarpusavyje, suteikiant galimybę susikurti individualius, didesnio ploto namus. Kai kuriuose butuose lubų aukštis siekia beveik 5 metrus, o pro didelius langus atsiveria Neries ir miesto panoramos vaizdai.
Pastato architektūra kurta taip, kad modernūs sprendimai darniai įsilietų į Senamiesčio aplinką. Fasadui gamintos pluoštinio betono plokštės, kurios laikui bėgant natūraliai kinta ir įgauna papildomo charakterio.
Inovatyvios spynos leis lengvai patekti į laiptines, automobilių stovėjimo aikšteles bei apartamentus. Projekte įrengtas uždaras vidinis kiemas „Paslapčių sodas“, skirtas ramiam poilsiui miesto centre, naujakuriams taip pat numatytos konsjeržo paslaugos bei požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Pastate išsaugoti ir istoriniai vyno rūsiai, tapę išskirtine komplekso dalimi.
„Naresta“ vadovas Tadas Grincevičius pabrėžia, kad statybos tokioje vietoje reikalauja ypatingos disciplinos.
„Šis projektas buvo itin kompleksiškas tiek inžinerine, tiek urbanistine prasme. Sklypas – sudėtingos konfigūracijos, įsikūręs greta vienos iš judriausių Vilniaus gatvių, su perimetriniu užstatymu ir naujo pastato statyba palei kaimyninio namo sieną. Viena iš svarbiausių užduočių buvo užtikrinti, kad statybos darbai nepablogintų greta esančių pastatų techninės būklės“, – sako T.Grincevičius.
Anot jo, projekte pasitelktas 3D modeliavimas leido tiksliai suderinti skirtingas konstrukcijas, o virtualios ir papildytos realybės technologijos padėjo rasti optimaliausius sprendimus integruojant sudėtingus elementus.
Požemiuose – XIX amžiaus radiniai
Rengiantis statyboms daugiau nei 2 tūkst. kv. metrų plote atlikti archeologiniai tyrimai. Jų metu aptikti XIX amžių menantys namo pamatai, rūsio įėjimo fragmentai, akmeninių grindinių dalys bei senųjų vandentiekio ir kanalizacijos sistemų liekanos.
Kasinėjimus vykdžiusios įmonės „Kultūros vertybių paieška“ direktorius Linas Kvizikevičius teigia, kad radiniai buvo aptikti 1,2–1,9 metro gylyje.
„Rastos labai mažo namelio pamatų liekanos, keli akmeninių grindinių fragmentai, rūsio laiptinės vieta. Svarbiausia – aptiktos vandentiekio ir kanalizacijos sistemų liekanos: grioviai, išsidėstę išilgai upės vagos, su atšakomis nuo Tilto gatvės pusės“, – pasakoja archeologas.
Teritorijoje taip pat rasta buities rakandų: puodų, lėkščių, koklių fragmentų, monetų.
Dalis saugotinų rūsių integruota į pastato požeminę dalį. Pasak T.Grincevičiaus, tai pareikalavo papildomų inžinerinių sprendimų, po istoriniais pamatais atlikti betoninių konstrukcijų pavedimo darbai, užtikrinant jų stabilumą ir ilgaamžiškumą.
