Minėtus teisinius įrankius Aplinkos ministerija žada sukurti iki 2025 m.
„Mes šiemet sukursime juridinę viziją, kaip tai padaryti. Tai leis galvoti apie pastatų nugriovimą ir perstatymą. Jei pastatas pasenęs ir neatitinka standartų, asmuo, kuris valdo jį, privalo jį nugriauti ir perstatyti“, – nekilnojamojo turto konferencijoje „CORE“ kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
15min jau rašė apie tai, kad Lietuva turi problemą – sovietmečiu statytus daugiabučius, kurių galiojimo laikas jau eina į pabaigą, o kai kuriais atvejais – net ir pasibaigė.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto doc. dr. Mindaugas Augonis 15min tvirtino, kad šie daugiabučiai statyti 50-čiai metų.
Tačiau seniausi jau skaičiuoja pensinį amžių – pirmiesiems šalies sovietiniams daugiabučiams greitai bus 65.
„Dauguma daugiabučių Vilniuje statyti dar iki 1993 metų. Seniausi daugiabučiai Vilniuje – Naujamiesčio, Antakalnio, Žirmūnų, Naujininkų mikrorajonuose. Pirmasis stambiaplokštis Vilniuje pastatytas dar 1959 m. Turbūt natūralu, kad kiekvienas iš mūsų įvykus nelaimei savo galvoje iš naujo perkratome visas aplink egzistuojančias rizikas“, – 15min teigė „Atnaujinkime miestą“ direktorė Eglė Randytė.
Tokių rizikų gali kilti laiku nerenovavus daugiabučio.
Pagal pirminius projektus, senos statybos stambiaplokščiai daugiabučiai kapitaliai turėjo būti remontuojami jau po 30 metų eksploatacijos. Dabar, pasak pašnekovės, situacija tokia, jog neliesti jie stovi nuo 40 iki 60 metų.
„Daugiabučiai Vilniuje planuoti 50-čiai metų, bet stovi, negriūna – tai priklauso nuo to, kaip tas namas eksploatuojamas. Jeigu namas yra prižiūrėtas, kaip matome, gali tarnauti ir ilgiau“, – antrino KTU Architektūros ir statybos instituto doc. dr. M.Augonis.
Daugiau apie tokių daugiabučių keliamą pavojų skaitykite čia.
