Pagal Civilinį kodeksą savininkas turi teisę savo turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, tačiau tai turi būti daroma nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Kitaip tariant, sklypas yra privatus, bet jo nepriežiūra gali tapti viešosios tvarkos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos ar net civilinės atsakomybės klausimu.
Kokio aukščio gali būti žolė?
Vieno bendro centimetro visai Lietuvai nėra. Žolės aukštį ir šienavimo tvarką dažniausiai nustato konkrečios savivaldybės Tvarkymo ir švaros taisyklės.
„Pavyzdžiui, kai kuriose savivaldybėse žolė turi būti pjaunama periodiškai, kad jos aukštis neviršytų 12 cm. Kauno miesto taisyklėse numatyta pareiga teritoriją šienauti periodiškai, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm. Klaipėdoje pagal miesto tvarkymo taisykles taip pat numatytas 12 cm kriterijus tam tikroms teritorijoms. Vilniuje taisyklės nustato pareigą šienauti pievas, vejas, kelkraščius, griovius ir kitas teritorijas, kuriose auga žolė, piktžolės ar invaziniai augalai, tačiau praktikoje vertinamas ne vien „centimetras“, o bendra sklypo nepriežiūra“, – aiškino R.Joskaudienė.
Todėl pirmas patarimas, kurį duotų R.Joskaudienė, būtų toks: pasitikrinkite savo savivaldybės Tvarkymo ir švaros taisykles. Būtent jos dažniausiai atsako į klausimą, kada „natūrali pieva“ tampa „apleistu sklypu“.
Kokia atsakomybė gresia už apleistą sklypą?
Jeigu pažeidžiamos savivaldybės patvirtintos tvarkymo ir švaros taisyklės, taikomas Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnis. Už tokį pažeidimą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, o pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų.
„Bet tai dar ne viskas. Apleistas, nenaudojamas ar neprižiūrimas sklypas gali patekti į nenaudojamų / apleistų žemės sklypų sąrašus. Tokiais atvejais savivaldybė gali taikyti didesnį žemės mokesčio tarifą. Žemės mokesčio tarifas Lietuvoje gali siekti iki 4 proc. žemės mokestinės vertės, o konkretų tarifą nustato savivaldybė“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Ką daryti, jei kaimyno sklypas apleistas?
Pirmiausia – nereikia pradėti nuo konflikto. Praktikoje geriausiai veikia trys žingsniai:
1. Užfiksuokite situaciją.
Padarykite nuotraukas, pažymėkite datą, adresą, aplinkybes: aukšta žolė, piktžolės, krūmai, šiukšlės, graužikų ar erkių rizika, gaisro pavojus, invaziniai augalai.
2. Pabandykite kreiptis į savininką taikiai.
Kartais žmogus paveldėjo sklypą, gyvena užsienyje, serga ar net nežino, kad situacija jau tapo problema. Trumpas raštiškas pranešimas dažnai išsprendžia daugiau nei ilgas ginčas.
3. Jei reakcijos nėra – kreipkitės į savivaldybę.
Dėl apleistų, nenušienautų, netvarkomų sklypų reikia kreiptis į tos vietos savivaldybę: seniūniją, Viešosios tvarkos skyrių ar per savivaldybės elektroninę pranešimų sistemą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija yra išaiškinusi, kad dėl apleistų, nesutvarkytų, nenušienautų sklypų pagal kompetenciją kreiptinas kelias yra būtent į atitinkamą savivaldybę pagal žemės buvimo vietą.
Ko nereikėtų daryti?
Pasak R.Joskaudienės, nereikėtų savavališkai eiti į kaimyno sklypą ir pjauti žolės, kirsti krūmų ar purkšti chemikalų. Geri ketinimai ne visada reiškia teisėtus veiksmus.
„Išimtis taikoma tik specifinėms situacijoms, pavyzdžiui, kai kaimyninio sklypo medžių, krūmų ar kitų augalų šakos ar šaknys yra jūsų sklype ir trukdo juo naudotis. Tokiu atveju Civilinis kodeksas leidžia jas nupjauti, bet tik prieš tai įspėjus kaimyną ir suteikus terminą pačiam pašalinti kliūtis“, – aiškino teisininkė.
O jeigu dėl apleisto sklypo patiriama žala?
Jeigu, pavyzdžiui, dėl neprižiūrėto sklypo išplito gaisras, invaziniai augalai, buvo užteršta aplinka, užkimšti grioviai ar realiai apribotas naudojimasis jūsų turtu, gali kilti ir civilinės atsakomybės klausimas.
„Tokiais atvejais svarbu rinkti įrodymus: nuotraukas, vaizdo įrašus, savivaldybės patikrinimo aktus, susirašinėjimą, specialistų išvadas, žalos dydį pagrindžiančius dokumentus“, – teigė R.Joskaudienė.
Savininkas pagal Civilinį kodeksą gali reikalauti pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimus, net jei tie pažeidimai nėra susiję su valdymo netekimu. Tai, pasak teisininkės, vadinamasis negatorinis teisių gynimo būdas.
Svarbu ir priešgaisrinė sauga.
„Apleista sausa žolė nėra tik estetinis klausimas. Tai gali būti ir gaisro rizika. Žolės deginimas nėra „greitas tvarkymosi būdas“ – už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant augalus ar jų dalis lauko sąlygomis gali būti taikoma administracinė atsakomybė, o kilus gaisrui gali tekti atlyginti ir žalą. Jei matote degančią žolę ar realų pavojų – skambinkite 112“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Pasak jos, graži kaimynystė prasideda ne nuo tvoros aukščio, o nuo atsakingo požiūrio į savo turtą.
„Sklypo savininkas turi teises, bet kartu turi ir pareigas. O kaimynas turi teisę gyventi saugioje, švarioje ir tvarkingoje aplinkoje.
Jei jūsų kaimynystėje sklypas jau tapo nebe „natūralia pieva“, o realia problema – veikite ramiai, raštu ir per kompetentingas institucijas“, – patarė ji.
