Šią vasarą aukso kainos smuko žemiausiai per trejus metus – maždaug iki 1, 24 tūkst. dolerių už trojos unciją. Šiuo metu aukso kaina nuo žemiausio taško kiek pakilo ir svyruoja maždaug ties 1,28 tūkst. dolerių už trojos unciją.
Atsigaunant akcijų rinkai, poreikis auksui mažėja. „Goldman Sachs“ analitikai šįmet išsakė prognozes, kad vidutinė šio tauriojo metalo kaina 2014 metais sudarys 1,05 tūkst. JAV dolerių už unciją arba gali būti dar mažesnė. Paskutinį kartą mažiau nei 1 tūkst. JAV dolerių aukso uncija kainavo 2009 metų spalį.
Kokias aukso kainos tendencijas įžvelgia Lietuvos investuotojai ir ekonomistai?
Pesimistai ir optimistai
„Synergy Finance“ investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis skaičiuoja, kad nuo 2008 metų pradžios iki šio momento aukso kaina yra pakilusi maždaug 50 procentų. Auksas brango tiek krizės pradžioje 2008–2009 m., tiek ir nuo 2009 iki 2011 m., tačiau priartėjusi prie 2 tūkst. dolerių už trojos unciją ribos aukso kaina nustojo didėjusi ir kaina ėmė kristi.
„Šiuo metu aukso kaina nuo 2011 metų piko smukusi daugiau nei 30 procentų. Galima drąsiai teigti, kad pastaruosius dvejus metus laikosi aiški kainos mažėjimo tendencija, ir kol kas nėra daug ženklų, kurie signalizuotų to pabaigą“, – kalbėjo A.Milevskis.
Paprašytas įvardinti, kaip kitąmet galėtų keistis aukso kaina, A.Milevskis išskiria kelias prognozuotojų stovyklas. Esą vieni prognozuoja, kad centrinių bankų vykdomas ekonomikos skatinimas galiausiai turės teigiamos naudos ir aukso kaina bus stabili arba mažės.
„Kita grupė investuotojų teigia, kad ekonomikos skatinimo programos jokios naudos ekonomikai neturės, tik išpūs finansinio turto kainas ir tai sukels infliaciją. O sprogus burbului prasidės dar didesnė krizė, negu kad buvo 2008 metais“, – aiškino pašnekovas ir pridūrė, kad sudėjus visus vertinimus, labiau tikėtina neigiama aukso kainos perspektyva.
Pašnekovas pažymėjo, kad aukso gavybos kaina siekia apie 1 tūkst. dolerių už trojos unciją, o tai gali būti vienas veiksnių, galinčių riboti jo smukimą žemiau 1 tūkst. dolerių už trojos unciją.
Neapibrėžtumo nėra
DNB banko ekonomistė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį, jog aukso kainų kilimą nulemia neapibrėžtumas, o jo pastaruoju metu nematyti.
„Dabar politinis kelias yra aiškus – tiek JAV centrinio banko FED, tiek ir Europos centrinio banko (ECB). Jie laikosi mažų palūkanų ir panašu, kad laikysis ateityje. ECB tai parodė sumažindamas palūkanų normas. Neapibrėžtumo rinkoje sumažėjo, patrauklesnės tapo akcijos, – kalbėjo J.Rojaka.
Pasigirdus kalboms apie tai, kad aukso kaina gali smukto žemiau jo gavimų kainos ribos, ekonomistė prisimena, kad prieš kelis dešimtmečius panašiai buvo kalbėta ir apie naftos kainas, kurios kartais koreliuoja su aukso kainomis.
„Panaši padėtis buvo dar 1994 m., kai žaliavų kaina svyravo apie 15 dolerių už barelį ir daug kas pareiškė, kad už tokią kainą neapsimoka išgauti naftos, – sakė ekonomistė. – Kalbant apie auksą, dabar tam tikras poreikis auksui išlieka. Viskas priklausys nuo pasiūlos ir paklausos. Smarkiai sumažinus pasiūlą, kaina atsitiestų, bet pavieniai mėginimai sumažinti pasiūlą rinkoje neduoda apčiuopiamų rezultatų.“
Spekuliaciniais tikslais investuoti pavojinga
Šįmet keletą kartų jau matėme, kad kilus tarptautiniams neramumams aukso kaina šokteldavo į viršų. Pavyzdžiui, nežymų trumpalaikį aukso kainos augimą matėme, kai buvo nuverstas Egipto prezidentas.
Pasak A.Milevskio, dažniausiai tiek kariniai konfliktai, tiek kitokio pobūdžio neramumai, pavyzdžiui, teroristų atakos, dažniausiai turi teigiamą impulsą aukso kainai trumpu laikotarpiu, tačiau jei konkretus įvykis ilgai netrunka, tai ir aukso kaina netrunka sugrįžti į prieš tai buvusią.
„Kalbant apie aukso kainai įtaką darančius veiksnius, reikėtų išskirti infliacijos baimę arba lūkesčius, finansinių krizių baimę arba karinių konfliktų įtaką. Jei reikėtų išskirti vieną pagrindinį faktorių, visgi sakyčiau, kad tai yra infliacija“, – sako pašnekovas.
A.Milevskis, paklaustas, kada ir kam patartų investuoti į auksą, sako, kad investavimo patrauklumas labai priklauso nuo investuotojo asmenybės, amžiaus, investavimo laikotarpio bei rizikos.
„Jei žmogus planuoja investuoti 10, 20 ar 30 metų, tai, be abejo, pats geriausias metas investuoti yra kainai krentant. Tačiau jei investuojama trumpam laikui, tikintis greito pelno, tai būtų labai pavojinga spekuliacija“, – apibendrino A.Milevskis.
