Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Bankams reikia daugiau asmeninės informacijos, tačiau nemoka jos prašyti?

Internetinė bankininkystė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Internetinė bankininkystė
Šaltinis: Lrt.lt
1
A A

Dėl saugumo bankai prašo papildomos informacijos apie savo klientus, tačiau aiškumo per mažai, o klausimynai ne visai tinkami, todėl klientai piktinasi, o jų pateikiamos informacijos vertė – abejotina. Taip LRT.lt sako asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.

LRT.lt pasiekė kauniečio Dariaus laiškas, kuriame vyras sako nesuprantantis, kodėl bankui, kurio paslaugomis jis naudojasi, prisireikė daugiau asmeninės informacijos, ir svarsto, kas nutiks, jei jis jos nepateiks.

O kas bus, jei tų duomenų nepateiksiu, – užblokuos mano sąskaitą ar tiesiog atsikratys savo kliento?

„Kas kartą prisijungus prie internetinės bankininkystės puslapio, meta lenteles, kuriose nurodoma užpildyti anketą, pateikti asmeninius duomenis. Prašoma nurodyti, ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika, taip pat veiklą ir pajamų šaltinį, dar informaciją apie svarbias viešąsias pareigas, dalyvavimą politikoje bei ryšius su politikoje dalyvaujančiais asmenimis.

Nesuprantu, kam bankui reikalingi šie duomenys, juk bazinę informaciją, kuri buvo reikalinga bankui, pateikiau tapdamas banko klientu. O kas bus, jei tų duomenų nepateiksiu, – užblokuos mano sąskaitą ar tiesiog atsikratys savo kliento?“ – laiške klausia Darius.

Skaitytojo nuotr./„Swedbank“ anketa
Skaitytojo nuotr./„Swedbank“ anketa

Klientais labiau domisi saugumo sumetimais

Bankas turi žinoti, kas yra klientas ir kokia yra jo įprastinė veikla, užtikrinti, kad kliento atliekamos operacijos atitinka jo vykdomos ekonominės veiklos rūšį ir apimtis.

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigia, kad pasaulyje suaktyvėjus įvairioms saugumui kylančioms grėsmėms, tarptautiniai pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos veiksmai tampa dar aktualesni. Pagal teisinius šios srities reikalavimus visi bankai privalo užtikrinti, kad jų sistemomis nesinaudotų visuomenei grėsmes keliantys asmenys bei nebūtų saugomos ar pervedamos nusikalstamu būdu įgytos lėšos. Nesilaikantys šių reikalavimų bankai gali sulaukti oficialių sankcijų, o užsienio valstybių finansinės įstaigos gali nutraukti su jais bendradarbiavimą.

„Laikydamasis visų Lietuvos ir tarptautinių teisės reikalavimų, „Swedbank“ savo veikloje įgyvendina principą „Pažink savo klientą“. Tai reiškia, kad bankas turi žinoti, kas yra klientas ir kokia yra jo įprastinė veikla, užtikrinti, kad kliento atliekamos operacijos atitinka jo vykdomos ekonominės veiklos rūšį ir apimtis. Todėl kiekvienas naujas banko klientas turi užpildyti Fizinio/Juridinio asmens deklaraciją.

Papildomai bankas periodiškai prašo klientų atnaujinti kai kuriuos duomenis – užpildyti trumpą kliento duomenų atnaujinimo anketą. Ji skirta atnaujinti duomenis apie kliento pajamų šaltinius bei identifikuoti asmenis, galimai susijusius su politika. Svarbias viešąsias pareigas užimantiems, politikoje dalyvaujantiems ar ryšius su tokiais asmenimis turintiems klientams yra taikomi griežtesni teisiniai reikalavimai, todėl bankas privalo juos identifikuoti“, – aiškina S.Abraškevičius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Swedbank“ centrinis pastatas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Swedbank“ centrinis pastatas

Pašnekovas pabrėžia, kad klientų duomenis bankai renka ne savo pačių iniciatyva, o todėl, kad yra įpareigoti įstatymų. Pasak jo, svarbu suprasti, kad prašymas pateikti duomenis nėra susijęs su įtarimais – tai įprastas procesas, kuris taikomas visiems banko klientams.

„Jį būtų galima palyginti su oro uostų saugumo patikra – ją pereiti turi visi keleiviai ir visi supranta, kad tai vyksta dėl jų pačių saugumo. Todėl raginame klientus, gavus banko prašymą dėl duomenų pateikimo, skirti šiek tiek laiko ir užpildyti klausimyną. Juolab kad nepateikus duomenų, bankas gali būti priverstas apriboti kliento galimybę naudotis tam tikromis paslaugomis (pvz., blokuoti mokėjimo korteles, interneto banką, sąskaitą ir t.t.). O tai tikrai nėra malonu nei klientui, nei bankui“, – kalba S.Abraškevičius.

Trūksta aiškumo ir paprastumo

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius K.Kupšys sako, kad jo nestebina nei tai, kad bankai reikalauja tokios informacijos, nei tai, kad žmonės piktinasi.

„Bankai klientams neišaiškino, kodėl jiems to reikia. Verslui dar sunkiau, nes kartais dalis tų anketų klausimų apskritai neturi prasmės, tačiau, nepaisant to, į juos vis tiek kažkaip reikia atsakyti. Vis labiau įsigali požiūris „bankai reikalauja ir, jei neturiu ką ten parašyti, rašau bet ką.“

Patys bankai, įpareigodami žmones ką nors pildyti ir teikti informaciją, dar nebūtinai gauna teisingą informaciją. Anketos yra tipinės, o atsakymų tipinių nebūna. Bankai informaciją renka, žmonės piktinasi, o surinktos informacijos vertė yra labai abejotina“, – teigia K.Kupšys.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kęstutis Kupšys
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kęstutis Kupšys

Pasak pašnekovo, kalbant apie juridinius asmenis, anketos turėtų būti labiau specializuotos pagal verslo rūšis. Prie jų reikalingi didesni paaiškinimai arba informaciniai telefonai.

„Žmogui, iki tol mažai dirbusiam su skaičiais arba su juridiniais niuansais, – per sunku. Formuluotės anketoje yra tokios, kad norint jas suprasti, kartais reikia skaityti kelissyk ar net pasitelkti teisininką. Per sudėtinga, o kai per sudėtinga, žmonės pildo negalvodami.

Bankai griežtai žiūri į tas anketas ir grėsmingai rašo, kad neužpildžius sąskaita gali būti blokuojama. Taigi vartotojai nori didesnio aiškumo, paprastumo, patogumo“, – sako K.Kupšys.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką