Tabako gaminių pakuočių suvienodinimas pasaulyje kelia daug aistrų – aršūs bendrinių pakuočių šalininkai kalba apie tai, jog tabako prekės ženklų cenzūra padės atbaidyti jaunimą nuo rūkymo, o metusius rūkyti – nuo sugrįžimo prie cigaretės.
Kritikai pabrėžia, kad pakelių suvienodinimas – tik dar vienas politikų įgeidis, simboliškai nukreiptas prieš tabako pramonę, bet realiai niekur pasaulyje nepasiteisinęs ir neturintis prielaidų pasiteisinti: jaunimą pradėti rūkyti skatina ne pakeliai, ne prekės ženklai, o aplinkinių (pirmiausia – tėvų ir draugų) įtaka bei lengvas tabako gaminių (pirmiausia – nelegalių) prieinamumas. O rūkančiųjų rūkymo įpročius veikia kaina ir prieinamumas, bet ne pakuočių spalvos.
Europos Parlamentas bendrinę pakuotę atmetė
Bendrinės tabako gaminių pakuotės idėja nėra nauja – daugiau nei prieš penkerius metus Europos Parlamentas atmetė iniciatyvą įtraukti pakelių suvienodinimą į Europos tabako direktyvą, kuria pakelių suvienodinimas būtų buvęs privalomas visoms Europos Sąjungos narėms. Ši priemonė, kitaip nei, pavyzdžiui, tabako gaminių su skoniu uždraudimas, Parlamentui nepasirodė pagrįsta ir kaip nors veiksianti rūkymo įpročius.
Bendrinės pakuotė Europoje: šalininkai ir priešininkai
Dabar Europoje pakeliai suvienodinti Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje ir Prancūzijoje. Patys prancūzai savo įgyvendintą priemonę vertina negatyviai – Prancūzijos sveikatos apsaugos ministrė Agnes Buzyn 2017 m. lapkritį pareiškė, kad „bendrinė tabako gaminių pakuotė neverčia rūkalių nustoti rūkyti“ ir kad tai „niekaip neprisidėjo prie tabako pardavimo mažinimo Prancūzijoje“. Teisybės dėlei reikia paminėti, jog vienintelė efektyvi priemonė, jos manymu, yra aukštos tabako gaminių kainos.
Pakelių suvienodinimo idėją atmetė (arba atidėjo, iki kol paaiškės šios politikos rezultatai šią priemonę jau įsivedusiose šalyse) tokios šalys kaip Švedija, Danija, Vokietija, Belgija, Šveicarija ir daugelis kitų. Sunku būtų kaltinti jas dėmesio visuomenės sveikatai ar kovai su rūkymu trūkumu.
Belgijos sveikatos apsaugos ministrė Maggie De Block 2016 m. lapkritį Belgijoje pasirodžius iniciatyvai suvienodinti tabako gaminių pakuotes skubą įsivesti tokią iniciatyvą atmetė, akcentuodama politikos efektyvumo įrodymų svarbą: „prieš priimant bet kokius sprendimus reikia konsultuotis su visomis suinteresuotomis pusėmis, įvertinti prekės ženklų cenzūros rezultatus Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje“.
Tokie patys entuziastai (tiesa – vėl kylantys į kovą) 2016 m. spalį buvo sutikti šaltu dušu ir Danijoje – šalies sveikatos apsaugos ministrė Ellen Trane Nørby buvo dar griežtesnė. „Aš leisiu sau suabejoti priemonės efektyvumu. Danija šioje srityje jau turi griežtus reguliavimus ir patvirtino įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo padidinome sveikatos įspėjimus abiejose cigarečių pakelių pusėse – dabar jie užima 65 proc. pakelio paviršiaus. Todėl nemanau, kad apatinė pakelio dalis daro didelę įtaką siekiant įgyvendinti Danijos Vyriausybės ambiciją iki 2030 m. Danijoje sukurti pirmą neberūkančią kartą“, – sakė Danijos sveikatos apsaugos ministrė.
Aistringi debatai dėl pakelių suvienodinimo vyko ir Švedijoje – čia galiausiai buvo nuspręsta, kad bendrinė pakuotė pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą komercinės laisvės principą. Tačiau prieš tai liberalūs politikai dar ne kartą pabrėžė, jog tokia priemonė – perteklinė ir taip griežtą tabako kontrolės politiką vykdančioje šalyje: „Jei mūsų taikomos priemonės mažinti rūkančiųjų skaičių iki šiol buvo sėkmingos, jei mūsų politika buvo efektyvi, kodėl turėtume priimti politinę priemonę, kurios efektyvumas ir poveikis visuomenės sveikatai – nežinomas, bet ji smarkiai pažeistų komercines teises ir verstų mus keisti savo konstituciją? Tai – tiesiog neproporcinga.“ Švedai daug kalbėjo ir apie intelektinę nuosavybę, tabako gamintojų prekės ženklų nusavinimo žalą visam verslui. Helena Lindahl, parlamentarė iš Centro partijos, sakė: „Idėja įsivesti bendrinę tabako gaminių pakuotę turėtų būti apskritai pamiršta, nes yra tiek daug nenumatytų pasekmių, viena iš jų – prekės ženklų pažeidimas, kas yra intelektinės nuosavybės nusavinimas.“
Lietuviai – taip pat prieš
LR sveikatos ministerija daug kur cituoja 2017 m. kovo mėnesio Eurobarometro tyrimą, kurio rezultatai neva rodo, jog lietuviai pakelių suvienodinimo idėją palaiko. Gal šie rezultatai – pasenę, gal alkoholio kontrolės griežtinimas per pusantrų metų turėjo pasekmių, tačiau naujausio, 2018 m. kovo mėn., vykdyto tyrimo duomenimis, lietuviai ne tik nepalaiko šios idėjos, bet ir mano, kad ji didins nelegalią prekybą.
Šio tyrimo duomenys rodo, kad 81 proc. galvoja, kad pakelių suvienodinimas nesumažins rūkymo mastų; 70 proc. mano, kad bendrinės pakuotės įvedimas paskatins nusikalstamumo ir padirbtų cigarečių augimą; beveik keturi iš penkių Lietuvos suaugusiųjų (78 proc.) mano, kad tabako gaminių pakuočių suvienodinimas yra valstybės lėšų švaistymas. Ir, svarbiausia, 77 proc. mano, kad valdžia neturėtų skubėti įsivesti bendrinės tabako gaminių pakuotės, verčiau turėtų sekti tokių šalių kaip Vokietija, Švedija modeliais ir net nesvarstyti jos įsivedimo, kol nebus įrodymų, kad kitose šalyse tokia politika duoda rezultatų.
