Renginio pradžioje įžangą sakė konferencijos iniciatoriai – komunikacijos ekspertė Dovilė Joneliūnienė ir marketingo, komunikacijos strategas Liudas Rimkus. Jie akcentavo, kad šiandien, informacijos pertekliaus ir dirbtinio intelekto laikais, vis svarbesnė tampa autentiška vadovų komunikacija.
„Gyvename milžiniško komunikacijos triukšmo laikais – tarp informacijos srautų, technologijų ir dirbtinio intelekto. Todėl žmonės vis labiau pasiilgsta autentiškų asmenybių ir charizmatiškų lyderių. Šio renginio idėja – sukurti butikinę erdvę, kur vadovai ateina kartu su komunikacijos profesionalais ir gali atvirai dalintis patirtimi bei įžvalgomis“, – sakė L. Rimkus.
Stiprios organizacijos pagrindas – vidinė komunikacija
Konferencijos organizatorė Dovilė Joneliūnienė pabrėžė, kad komunikacija šiandien yra neatsiejama lyderystės dalis. „Komunikacijos menas yra lyderystės kalba. Lyderiui svarbu ne tik pristatyti įmonės strategiją išorėje, bet ir gebėti įkvėpti savo žmones organizacijos viduje, juos išgirsti ir empatiškai suprasti. Lyderiai kalba ne daug, o apgalvotai“, – sakė ji.
Pasak D. Joneliūnienės, šių metų konferencijos programa buvo orientuota į psichologiją ir vidinę komunikaciją – temas, kurios vis labiau lemia organizacijų sėkmę. Ji taip pat skatino vadovus drąsiau kalbėti apie savo vertybes ir asmeninę lyderystę.
„Pradėkite pasakoti apie save kaip vadovą, apie įmonės vertybes ir tai, kas jums iš tiesų rūpi. Jei tikėsite tuo, apie ką kalbate, tikrai atrasite savo auditoriją“, – teigė ji.
Diskusijoje „Vidinės komunikacijos įtaka: kodėl CEO ir įmonės prekės ženklo klestėjimas prasideda nuo vidinės komunikacijos?“ D.Joneliūnienė akcentavo, kad viešasis įvaizdis ir verslo rezultatai nėra vieninteliai organizacijos sėkmės rodikliai.
„Tai, ką darbuotojai kalba užvėrę biuro duris ir kaip jaučiasi ateidami į darbą, labai aiškiai parodo, ar vadovas juos įkvepia savo komunikacija, ar priešingai – kuria įtampą. Būtent iš vidaus formuojasi ir išorinė organizacijos reputacija“, – sakė ji.
Vidinės komunikacijos svarbą akcentavo ir Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė, pabrėžusi komandinio darbo reikšmę.
„Mano lūkestis niekada nebuvo, kad žmonės matytų tik mane. Aš veikiu komandoje. Dėliodami komunikacijos procesus stengiamės matyti kiekvieną žmogų, o išnaudodami jų stiprybes galime pasiekti labai daug“, – sakė ji.
Apie organizacinės kultūros ir komunikacijos ryšį kalbėjo ir „Cognizant“ komunikacijos direktorė Rasa, kuri pabrėžė priklausymo ir prasmės jausmo svarbą darbuotojams.
„Jei žmogus jaučia, kad jo darbas prasmingas, jis bus lojalus organizacijai. Vienas svarbiausių sėkmės veiksnių – stipri vidurinės grandies vadovų komunikacija. Net ir mažoje organizacijoje vienas vadovas neapims visko, todėl labai svarbus asmeninis ryšys su žmonėmis“, – sakė ji.
Ar vadovas turi teisę tylėti?
Apie šiuolaikinės komunikacijos iššūkius kalbėjo diskusijos „Ar vadovas dar gali tylėti? Naujas spaudimas kalbėti apie viską“ dalyviai – Liudas Rimkus, „IKI“ vadovė Nijolė Kvietkauskaitė ir „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo direktorė Aurelija Kazlauskienė. Diskusijoje buvo keliami klausimai, kur baigiasi verslas ir prasideda politika: ar CEO turėtų kalbėti tik apie savo įmonę, ar privalo reaguoti ir į globalias krizes, ir kas organizacijoje priima sprendimą, kada vadovui verta pasisakyti – pats vadovas, komunikacijos komanda, valdyba ar savininkai.
Praktinėmis įžvalgomis apie vadovų komunikaciją socialiniuose tinkluose dalijosi „Linkedist“ įkūrėja Kotryna Kurt, pristačiusi „LinkedIn“ įrankius ir veiksmus, padedančius vadovams auginti auditoriją bei skatinti įsitraukimą.
Konferencijoje taip pat pranešimus skaitė svečias iš Estijos Milo Radulovic, „Marleq“ CEO, prof. Eugenijus Laurinaitis, diskusijose savo patirtimi dalijosi Lietuvos pašto vadovas Kastytis Valantinas, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto prorektorė prof. Vita Akstinaitė.
Renginį jau antrus metus organizuoja viešųjų ryšių įmonė „Piero plunksna“ siekianti sukurti erdvę vadovams ir komunikacijos profesionalams dalintis patirtimi, diskutuoti apie lyderystės komunikaciją ir kurti naujas verslo dialogo tradicijas.
