Duomenų srautas. Pasaulyje gaminami mobilieji prietaisai daro vis raiškesnes nuotraukas bei vaizdo įrašus. Vis daugiau žmonių juos įsigyja, ima fiksuoti aplinką ir nori dalintis savo kūriniais su kitais. Todėl didžiausias iššūkis dabar – mobiliojo ryšio sparta, aprėptis ir efektyvesnės duomenų suspaudimo technologijos. Vis garsiau kalbama apie naujos kartos ryšį 5G, kuris turėtų pakeisti jau nusistovėjusius vartotojų įpročius ir sukurti dar neregėtas galimybes šioje srityje.
Nostalgija. Tai buvo labiau technologijų, o ne prietaisų paroda. Rinkodaros judesiu iš minios išsiskyrė suomių „Nokia“, pristačiusi atgaivintą 2000 metų modelį 3310, kuris sutraukė, ko gero, didžiausią dalyvių ir žiniasklaidos dėmesį. Kažką panašaus mėgino daryti ir jau primiršta kompanija „Blackberry“, kuri pateikė naują modelį su mygtukais, tačiau publiką tai mažai sudomino.
Tai – logiški mėginimai žaisti vartotojų nostalgija seniems aparatams, nes beveidžių juodo stiklo gaminių eroje vis daugiau žmonių prisimena vinilo plokšteles, juostinius fotoaparatus ir panašius objektus.
Idėjos. Kokybinių šuolių nebuvo, netgi jautėsi tam tikra stagnacija tobulinant tai, kas jau pagaminta ir patikrinta. Tai – mobiliųjų įrenginių šlovės zenitas belaukiant esminio lūžio ir proveržio. „Sony“ pristatė pirmąjį 4K raiškos telefono ekraną, jei kam nors vis dar negana vaizdo ryškumo. „Huawei“ – puikių parametrų modelį P10.
O štai „Motorola“ toliau demonstruoja ploną modulinį „Moto Z“ aparatą, iš kitų išsiskiriantį papildomomis galimybėmis. Ant nugarėlės galima magnetu pritaisyti aukščiausios kokybės „Hasselblad“ objektyvą su 10X optiniu priartinimu arba didesnės talpos bateriją. Trečia galimybė – pridėti HD raiškos projektorių, kuriuo vaizdus galima rodyti ant drobulės ar sienos. Inžinieriaus mintis „viskas viename“ graži, o ar prigis – kitas klausimas.
Pagalbininkai. Jokia paroda šiais laikais neapsieina be didesnių ir mažesnių robotų. Kol kas jie nelabai vikrūs ir pritaikomi, tačiau kasmet daro pastebimą pažangą. Ne išimtis ir Barselona. Kas dešimt metrų – po robotą. Vieni su galvomis, rankomis ir kojomis. Kiti turi tik akį ir kokią nors specialios funkcijos metalinę galūnę, atkartojančią šeimininko judesius. Tačiau akivaizdu, kad į juos toliau bus investuojama ir robotai vis labiau tobulės, kol taps neatsiejama namų ūkio dalimi kaip skalbyklė ar televizorius.
Esminio proveržio verta tikėtis tada, kai dirbtinio intelekto (AI) bei duomenų perdavimo pajėgumai pradės atitikti lūkesčius, kuriuos žmonija su bioniniais tarnais sieja dar nuo Ray Bradbury, Arthuro Clarke’o ir kitų didžiųjų XX amžiaus fantastų novelių laikų. Šios permainos nebetoli, nes IA ir kitos technologijos vystosi itin sparčiai.
Robotai jau dabar seka tavo žvilgsnį, pasisveikina, paduoda ranką ir sekioja iš paskos. Rankų ir kojų plastika – įstabi. Jie greitai mokosi ir po kelerių metų vykdys gerokai sudėtingesnes užduotis.
Pramogos. Pramogauti galingo kompiuterio kuriamoje tikrovėje galima jau dabar. Virtualioji realybė (VR) toliau žengia pergalingais žingsniais. Parodoje buvo daugybė stendų, primenančių kankinimo stakles, tačiau tai – malonumų zonos. VR akiniai ant galvos, rankose – vairas, ginklas, o gal – parašiuto diržas.
Didžioji informacijos dalis į smegenis patenka per akis, todėl visi kiti pojūčiai gali būti nesunkiai imituojami. Pučia vėjas, sklinda kvapai, judinamas pagrindas, laikantis kūną. Tereikia patobulinti vaizdo kokybę, kad žaidėjui taip nesvaigtų galva, ir šie dalykai masiškai prigis.
VR jau naudojama ne tik pramogoms, akivaizdu, kad, ištobulinus techniką, ji pravers rengiant vaizdo konferencijas, produktų pristatymą, įvairius jungtinius tarptautinius projektus. Barselonoje daugiausia dėmesio sulaukė „Samsung“ VR stendas, kuriame dviejų lėktuvų „pilotai“ galėjo varžytis skrisdami virš miesto, nerdami po tiltais, darydami mirties kilpas ir patirdami perkrovas.
Namai. Jei į savo būstą nuolat tempiate išmaniuosius daiktus, namai irgi taps išmanūs. Centrinės smegenys sujungs į belaidį tinklą viską, kas tik gali būti prijungta. Čia toli pažengė „Sony“ su savo sistemomis, o ypač – „Xperia Assistant“, kurį kai kas nelinksmai juokaudamas vadina vienišų žmonių draugu.
Jis jau moka sujungti tai, ką turite. Atpažįsta užregistruotą šeimininko balsą ir veidą, atsako į neįmantrius klausimus, priima skambučius, surengia konferencinius skambučius. Jei kavos aparatas išmanusis, tereiks pasakyti, ko nori, jis palieps padaryti kavos. Pasakys, kokia lauko temperatūra, ir primins šios dienos prognozę. Garsiai paskaitys naujus elektroninio pašto laiškus. Ir taip toliau.
Kitas buityje pritaikomas „Sony“ gaminys – projektorius, sukuriantis vaizdą plokštumoje, o tas vaizdas yra interaktyvus – reaguoja į prisilietimus. Tarkime, ant stalo gali atsirasti pianino klavišai, kuriuos liečiant iš jūsų stereosistemos skambės kačių valsas, o gal ir Šopenas.
Automobiliai. Jau nebe pirma paroda, kurioje nemažai grindų ploto užima automobiliai. Tai – gamintojų sinergijos ir idėjų integracijos pasekmės. IT technologijos braunasi į visas sritis, mašinų pramonė – ne išimtis. Išmanioji dalis automobilyje darosi esminė, o patogumo vairuotojui – vis daugiau.
„Mercedes“ jau senokai kalba apie kognityvinio automobilio sukūrimą, o šiemet parodoje Bavarijos koncerno pristatytos inovacijų kryptys iškalbingos: „Connected“, „Autonomous“, „Shared & Service“, „Electric Drive“. Visa tai taps esminėmis ateities mašinų savybėmis.
Šį ir kitus žurnalo „Elektrolife“ straipsnius skaitykite www.elektrolife.lt.
