Dabar populiaru
Publikuota: 2016 gegužės 3d. 16:26

Didelė retenybė – Panemunės aplinkkelis ir estakada užliejamose Nemuno lankose

Panemunės aplinkkelis, estakada ir tiltas per Nemuno senvagę suprojektuoti ir pastatyti plyname lauke, kur iki šiol driekėsi užliejamos Nemuno deltos slėnio pievos. Tokios statybos – itin retos šiais laikais, nes dažniausiai keliai tik rekonstruojami ar taisomi, bet ne tiesiami nauji per laukus, kuriuose kelių iki šiol visiškai nebūta.

„Pavasarį ar net ir žiemą Nemunas čia išsilieja plačiai po pievas, potvyniui slūgstant susidaro stiprios srovės, ledonešiai. Pasitaiko, kad vanduo neatslūgsta net keletą mėnesių. Slėnis išvagotas senvagių, gruntinis vanduo pačiame žemės paviršiuje, o po žeme slypi durpės, sapropelis ir kiti kelininkams nemalonūs siurprizai“, – pasakoja Ramūnas Šilinis, darbus vykdžiusios bendrovės „Kauno keliai“ generalinis direktorius.

Skubėjo, kad nenuneštų potvynis

Pradėjus statybas vos per keletą rudens mėnesių, iki galimų potvynių, kelininkams teko žemės sankasą pakelti iki 9,25 m aukščiau jūros lygio. Kitaip grėsė, kad Nemunas visą darbą nuneš į Kuršių marias. Kad taip neatsitiktų, į kelio sankasą reikėjo supilti apie 300 tūkst. kubinių metrų grunto. Ne tik suvežti, sutankinti, bet visą sankasą sluoksniais armuoti tinklais ir geotekstile, o šlaitus apsaugoti nuo galimo ledonešio betonu. Pirmą kartą Lietuvos kelių statyboje panaudotas toks didelis kiekis įvairių geotekstilinių medžiagų.

Projektuojant kelią buvo planuota, kad gruntas pakeltam kelio pagrindui bus imamas iš Nemuno vagos dugno. Bet paaiškėjo, kad Vidaus vandens kelių direkcijos galimybės labai ribotos, o sugedus upeivių kranui teko susitaikyti, kad grunto iš upės vagos dugno apskritai nebus. Kelininkams visą reikalingą kiekį teko vežtis iš gana tolimų karjerų.

„Netrukus prasidėjo lietūs, gruntinio vandens lygis pakilo, pievos tapo ežerais ir vietiniai privažiavimo keliukai, kad ir sustiprinti, atsidūrė po vandeniu. Didesniais sunkvežimiais iš karjerų atvežtą gruntą teko perkrauti į specialius karjerinius sunkvežimius ir per užlietus keliukus „plaukti“ iki tiesiamo kelio. Kasdien taip dirbo 70 sunkvežimių ir keliasdešimties kitų mechanizmų bei didelis būrys žmonių“, – pasakoja R. Šilinis.

Laukia pabaigtuvių Rusijos pusėje

„Per metus nuo statybos darbų pradžios įrengėme tiltą per Nemuno senvagę, nutiesėme visus kelius, įrengėme atitvarus, apšvietimą, vaizdo stebėjimo kameras bei kitą kontroliuojamam pasienio keliui reikalingą įrangą. Vis dėlto estakados darbų pabaigą teko perkelti į 2015-ųjų pavasarį ir vasarą – turėjome sulaukti, kol Rusijos pusė užbaigs jų statomo tilto atramas, nes ant paskutinės jų turėjo būti uždėtos mūsų statomos estakados sijos“, – sako Genadijus Kamkalovas, estakadą ir tiltą per senvagę stačiusios bendrovės „Latvijas Tilti“ valdybos pirmininkas. Bendrovė Lietuvoje yra įkūrusi atstovybę.

Kai Rusija pabaigs statybas savo teritorijoje, nutiestas Panemunės aplinkkelis bus svarbi kelio A12 (E77) Ryga – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas ir transeuropinio transporto koridoriaus „Via Hanseatica“ dalis. Šiuo metu aplinkkeliu naudojasi pasienio tarnybos, o eismas pajudės tik Rusijai pabaigus tiltą ir abiejų kaimyninių šalių pasienio pusėse įrengus pasienio kontrolės postus.

„Panemunės aplinkkelis – tarptautinio bendradarbiavimo projektas, todėl jis reikšmingas ne tik ekonomine, bet ir valstybine prasme. Be to, jis unikalus, nes buvo projektuojama ir dirbama labai sunkiomis geologinėmis sąlygomis“, – sako Petras Tekorius, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas.

Karalienės Luizos tiltas pėstiesiems

Planuojama, kad atidarius naująjį tiltą per Nemuną, šiuo metu naudojamas 1907 m. statytas Karalienės Luizos tiltas turėtų tapti pėsčiųjų zona.

Statant naująjį Panemunės aplinkkelį buvo nutiestas beveik 4 kilometrų ilgio rytinis Panemunės miestelio apvažiavimas nuo muitinės terminalo iki Nemuno, 477 m tiltas per Nemuno senvagę ir 90 m ilgio estakada, jungianti kelią su naujuoju tiltu per Nemuną, kurį stato Rusija. Taip pat įrengti kiti vietiniai keliai, apšvietimas, komunikacijos linijos, rekonstruotos melioracijos sistemos.

Darbai įgyvendinti už 26,25 mln. eurų, 10 mln. eurų šiam projektui skyrė Europos Sąjunga. „Latvijas Tilti“ ir „Kauno keliai“ darbus atliko laimėjusios Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbtą konkursą, pasiūliusios mažiausią kainą. Sutartis su bendrovėmis pasirašyta 2013 m. birželį.

Panemunės aplinkkelio projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos ir Rusijos 2011 m. spalį pasirašytą susitarimą dėl naujo tilto per Nemuną ir jo prieigų statybos. Naujasis tiltas sujungs Panemunę ir Tilžę (Sovetską) bei padidins pasienio kontrolės punktų pralaidumą tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką