Aplinkos ir socialinis tvarumas yra tapęs svarbiu investicijų rizikos valdymo veiksniu. „Tvarių investicijų apimtys Europos, Vidurio Rytų ir Azijos šalyse pastaraisiais metais išaugo 26 proc.“, – teigia turto valdymo bendrovės „BlackRock“ fondo „iShares“ tvaraus investavimo Europoje skyriaus vadovė Isabelle Rucart.
Pasak Rucart, pavyzdžiui, daugiau nei 190 mlrd. eurų bendrovės „BlackRock“ valdomo klientų turto investuojama į socialiai ir ekologiškai tvarius produktus, įtrauktus į „Impact“.
„BlackRock Impact“ – į tikslą ir rezultatus orientuota bendrovės tvaraus investavimo platforma. Tvariai investuoti skatina ne tik klientų poreikiai, bet kartais ir teisės aktai. Įstatymuose kai kuriems fondams nustatyta apribojimų, draudžiančių investuoti į bendroves, kurių veikla susijusi, pavyzdžiui, su prieštaringai vertinamais ginklais ar panašiais dalykais. Be kitų šalių, tokie teisės aktai galioja Nyderlanduose. „Teisės aktų, orientuotų į socialinio ir aplinkos tvarumo kriterijų taikymą, sutinkama vis dažniau“, – sako Rucart.
Kalbant apie riziką, dydis – svarbu
Dideli instituciniai investuotojai tvarumą vertina rizikos valdymo požiūriu. Dabar niekam nekyla abejonių, kad geriausios bendrovės deda visas pastangas, norėdamos kontroliuoti visus savo verslo aspektus, įskaitant su aplinkos apsauga, socialine atsakomybe ir geru valdymu susijusius dalykus. Gerai tvarkydama šiuos klausimus, bendrovė turės mažiau šansų įsivelti į kokį nors skandalą.
Be to, anglies dvideginio emisijos traktuojamos kaip riziką didinantis veiksnys. Bendrovės, kurių emisijų kiekis yra itin didelis, laikomos nepageidaujamomis ne tik dėl klimato kaitos, bet ir dėl to, kad į jas investuoti atrodo rizikinga.
Investicijos į jas gali nukentėti nuo vis griežtesnių tarptautinių apribojimų ir nuo nepakankamo finansavimo, kadangi jų, kaip investavimo objektų, patrauklumas nuolat mažėja. Didėjantis tvaraus investavimo populiarumas skatina vis daugiau portfelio valdytojų permąstyti savo investavimo principus.
Anot „Pasaulinės tvarių investicijų apžvalgos“, jau pernai trečdalis profesionalų valdomo turto buvo investuota, vadovaujantis socialiniais ir aplinkos tvarumo (ESG – angl. Environmental, Social and Governance) kriterijais. Prieš ketverius metus jo dalis tesudarė 21 proc.
Pasak Rucart, tvarios investicijos sparčiausiai auga JAV, tačiau jomis pradedama domėtis ir Azijos šalyse, kurių ekonomikos būklė kelia investuotojams nerimą.
Dabar niekam nekyla abejonių, kad geriausios bendrovės deda visas pastangas, norėdamos kontroliuoti visus savo verslo aspektus.
Tūkstantmečio vaikai domisi šiuo pokyčiu
„BlackRock“ valdo apie 4500 mlrd. eurų vertės klientų turto. Bendrovės „Black-Rock“ fondas „iShares“ garsėja savo biržoje prekiaujamais fondais (ETF – angl. exchange traded funds) ir yra šios srities pasaulinis lyderis. Pirmuosius tvarius ETF, priklausančius jos fondui „iShares“, „BlackRock“ pristatė 2006 metais.
Pirmieji fondai, vykdantys investavimo objektų atranką ir vengiantys investuoti į tam tikras bendroves, buvo pristatyti dar praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje. 2015-aisiais „BlackRock“ sukūrė nuosavą tvaraus investavimo platformą – „Black-Rock Impact“, pagrindinį dėmesį skiriančią socialines ir aplinkos apsaugos vertybes atitinkančioms investicijoms. „Investicijų poveikis rūpi ne tik instituciniams investuotojams – ši sritis taip pat domina moteris ir jaunesnės kartos atstovus.
Tūkstantmečio vaikai, t. y. karta, pilnametystės pasiekusi šio tūkstantmečio pirmąjį dešimtmetį, labiau nei kitų kartų atstovai linkę investuoti į bendroves, kurių veikla turi teigiamos įtakos visuomenei“, – teigia Rucart. Atsakingas investuotojas siekia geresnės grąžos, tinkamai valdydamas riziką.
Anot Rucart, egzistuoja trys pagrindinės strategijos investicijų tvarumui užtikrinti. Tipiniu atveju, investuotojai gali neinvestuoti į vertybinius popierius, kurių emitentų verslas prieštarauja jų pačių vertybėms ar teisės aktams. Tai reiškia, kad į portfelį neįtraukiamos bendrovės, naudojančios iškastinį kurą arba gaminančios tokius produktus kaip alkoholis, tabakas ar ginklai.
„Šiais laikais mes atitolstame nuo strategijos, paremtos tam tikrų bendrovių pašalinimu iš portfelio, ir renkamės į konkrečius uždavinius orientuotą strategiją. Jos pagrindą sudaro noras rinktis tas savo srities bendroves, kurios įgyvendina tvarų verslo modelį ir kuria naudą visai visuomenei.“
Kitai pagrindinei kategorijai priklausančios tvarios investicijos nukreiptos į bendroves, vykdančias aplinkos apsaugos požiūriu socialiai atsakingą veiklą arba organizuotas pagal gerojo valdymo kultūros principus. Taip trumpai galima apibūdinti aplinkos apsaugos, socialinių ir valdymo kriterijų strategiją. Jos pagrindą sudaro JT Atsakingųjų investicijų iniciatyvos principai, kuriuos suformulavo JT Generalinio sekretoriaus Kofio Annano įsteigta darbo grupė ir kurie buvo pristatyti Niujorko akcijų biržoje 2006 metais.
Trečioji strategija skirta turto investicijoms, kurios ne tik užtikrina finansinį pelną, bet ir atneša reikšmingos naudos visuomenei. Tokių paveikių investicijų pavyzdžiai yra tiesioginės investicijos į atsinaujinančią energetiką arba energijos taupymo programas, žaliosios obligacijos arba projektai, skirti užkirsti kelią jaunimo atskirčiai, įgyvendinami bendromis savivaldos institucijų ir privataus sektoriaus pastangomis.
Ar aš tuščiai švaistau galimybes?
Daugelis investuotojų gali baimintis, kad tvariai investuoti brangu. Ar atsakingi investuotojai turės tenkintis mažesniu pelnu, neinvestuodami į tam tikrus objektus – netgi tuos, kurių numatomas pelningumas yra itin didelis?
„Priešingai – manoma, kad tvarus verslo modelis skatina pelną augti, o ryšys tarp tvarumo ir ilgalaikio pelno grindžiamas tyrimų rezultatais. Kad toks ryšys egzistuoja, įrodo daugybė faktų. Pavyzdžiui, daugiau nei 160-ies mokslo straipsnių analizė rodo, kad bendrovių, kurių ESG rodikliai yra aukšti, kapitalo kaina yra mažesnė nei kitų bendrovių“, – aiškina Rucart. Šia tema bendrovės „BlackRock“ publikacijų serijoje EXPLORING ESG: A Practitioner’s Perspective („ESG TYRIMAS: specialisto požiūris“) 2016 metais paskelbtas išsamus straipsnis. Rucart teigimu, ESG kriterijų įvertinimas padeda portfelio valdytojui gerai suvokti, kaip bendrovė valdo visą savo veiklą ir su jos sektoriumi susijusią riziką.
Be to, ji atkreipia dėmesį į žurnale Journal of Investing 2014 metais publikuotą straipsnį, kuriame pristatomi vieno tyrimo rezultatai. Šiame straipsnyje teigiama, kad bendrovių, kurios atvirai skelbia jų veiklos poveikį, pavyzdžiui, aplinkai, akcijų kainos biržose svyruoja mažiau nei kitų bendrovių. Taip yra todėl, kad jos patiria mažesnę riziką ir rečiau įsivelia į skandalus. „Būtent todėl turto valdytojams naudinga investuoti vadovaujantis šiais kriterijais“, – pabrėžia Rucart. „Kompetentingi portfelio valdytojai atsižvelgia į ESG, norėdami apsaugoti savo investicijas nuo netikėtumų.“ Nors vis daugiau fondų valdytojų savo portfeliams renkasi geras, ESG kriterijus atitinkančias bendroves, Rucart nuomone, už jas permokėti vis tiek nebūtina.
Bendrovių, kurių ESG rodikliai yra aukšti, kapitalo kaina yra mažesnė nei kitų bendrovių.
„ESG kriterijai kol kas nėra tapę vyraujančia tendencija, dėl kurios geri ESG veiksniai lemtų bendrovės kainą. Tačiau, jų žinomumui didėjant, galų gale šie kriterijai galėtų turėti įtakos akcijų kainai“, – pabrėžia ji.
Nors daugelio didelių investuotojų nuomone, būti tvariam tereiškia valdyti riziką, dirbti su tvariomis investicijomis Rucart patinka. Šis darbas suteikia jai galimybę pačiai dalyvauti keičiant žmonių investavimo įpročius, jų įsivaizduojamą ryšio tarp rizikos, grąžos ir investicijų poveikį. „Kasdien eidama į darbą jaučiuosi gerai. Aš pati priklausau tūkstantmečio vaikų kartai, todėl šie dalykai man svarbūs. Tai man yra ir darbas, ir aistra, kadangi turiu galimybę prisidėti prie pokyčių ir finansinėse rinkose, ir, atitinkamai, pačiose bendrovėse“, – apibendrindama sako Rucart.
