2026-10-21 15:24

„Grigeo Tissue“ fiksuoja našumo šuolį: tiek pat operatorių, iki 4 kartų daugiau gaminių

Su tuo pačiu operatorių skaičiumi per tą patį laiką – 3–4 kartus daugiau gaminių. Tokį rezultatą pasiekė higieninio popieriaus gamintoja „Grigeo Tissue“, Grigiškių gamykloje senesnes galutinių produktų gamybos linijas pakeitusi moderniomis. Kartu keičiasi operatorių darbas – produkcijos pakavimas visiškai automatizuotas, daugiau dėmesio skiriama procesų valdymui ir įrangos priežiūrai.
google Sekite 15min Google
„Grigeo Tissue“ fiksuoja našumo šuolį: tiek pat operatorių, iki 4 kartų daugiau gaminių
„Grigeo Tissue“ fiksuoja našumo šuolį: tiek pat operatorių, iki 4 kartų daugiau gaminių / „Grigeo Tissue“ nuotr.

Per pastarąjį dešimtmetį Grigiškių gamykloje įdiegtos keturios naujos automatinės galutinių produktų gamybos linijos, netrukus planuojama paleisti penktąją. Pokyčiai apima ir kitus gamyklos procesus – nuo produkcijos transportavimo iki gamybos planavimo bei įrangos priežiūros.

Darius Belevičius, „Grigeo Hygiene“ vadovas ir „Grigeo Tissue“ valdybos narys, modernizavimo rezultatus vertina pagal tris tarpusavyje susijusius rodiklius: linijų našumą, jų veikimo patikimumą ir gaminių kokybę.

„Grigeo Hygiene“ nuotr. /Darius Belevičius
„Grigeo Hygiene“ nuotr. /Darius Belevičius

Nuo 150 iki 600 tonų per mėnesį

Technologijų pažangą atskleidžia konkrečių linijų rezultatai. Verslui skirtų produktų linija anksčiau pagamindavo apie 320 tonų per mėnesį, o dabar – apie 1 000 tonų. Lapinių rankšluosčių linijos mėnesio gamybos apimtis išaugo nuo 150 iki 600 tonų, buities produktų linijos – nuo 450 iki 1 500 tonų.

„Senas, mažiau efektyvias linijas pakeitėme moderniomis, todėl su tokiu pačiu operatorių skaičiumi per tą patį laiką galime pagaminti 3–4 kartus daugiau gaminių. Naujos technologinės linijos taip pat padeda užtikrinti stabilią, klientų poreikius atitinkančią kokybę“, – sako D. Belevičius.

Jis atkreipia dėmesį ir į įrangos priežiūros pokyčius: jos būklę stebintys jutikliai padeda anksčiau pastebėti galimus sutrikimus, o priežiūros planavimo įrankiai – suplanuoti prevencinius darbus. Anksčiau neplanuoti darbai sudarydavo didžiąją dalį visų remonto darbų, o dabar jų dalis siekia apie 3 proc. Gamybai planuoti taip pat pasitelkiama programinė įranga.

Prie valdymo pulto – daugiau galimybių ir atsakomybės

Darbuotojų kasdienybėje technologiniai pokyčiai matomi skirtinguose gamybos etapuose. Popieriaus ritinių užkrovimas į liniją tapo greitesnis ir saugesnis, o įrangos paruošimas kito formato gaminiams užtrunka trumpiau. Įrangos nustatymai keičiami valdymo pultu.

Automatizuotas ir tuščių palečių tiekimas paletavimui. Supakuotą bei ant palečių sukrautą produkciją į sandėlį gabena konvejerinė sistema ir lazeriu valdomos transporto priemonės.

„Turėti modernias technologijas dar nereiškia sėkmės, nes su technologijomis dirba žmonės. Labai svarbu turėti kvalifikuotus darbuotojus, gebančius tinkamai jas naudoti“, – teigia D. Belevičius.

Pasak jo, operatoriams vis svarbiau išmanyti įrangos veikimą, stebėti proceso rodiklius, keisti nustatymus ir laiku reaguoti į pokyčius.

Kokybė, kurią vertina tarptautinės rinkos

Vertindamas padėtį tarptautinėse rinkose, D. Belevičius pastebi, kad keičiasi ir gamintojų konkurenciją lemiantys veiksniai.

„Jei pažiūrėtume dešimt metų atgal, vienas pagrindinių sėkmę konkurencinėje kovoje lemiančių veiksnių buvo gaminio kaina. Ji išlieka aktuali ir šiandien, tačiau kartu auga ir gaminiams keliami kokybiniai reikalavimai“, – sako jis.

Tarptautiniai prekybos tinklai gaminių kokybę periodiškai vertina nepriklausomose laboratorijose, vykdo tiekėjų gamyklų auditus, tikrina produktų atitiktį specifikacijoms ir kelia sertifikavimo reikalavimus.

D. Belevičiaus teigimu, kartu svarbus ir tiekimo patikimumas. Todėl sklandus įrangos veikimas bei kvalifikuoti darbuotojai padeda užtikrinti tiek gaminių kokybę, tiek įsipareigojimų klientams vykdymą.

Nuo efektyvesnio energijos naudojimo – iki dirbtinio intelekto

Kitą svarbią technologinės pažangos kryptį D. Belevičius sieja su efektyvesniu energijos ir kitų išteklių naudojimu. Grigiškių gamykloje tam pasitelkiami keli sprendimai: ant stogų įrengta 5,3 MW galios saulės elektrinė, o po popieriaus džiovinimo proceso grįžtanti šiluma panaudojama garui gaminti. Anksčiau ši šiluma būdavo išleidžiama į atmosferą, dabar ji padeda mažinti garo poreikį.

„Nuolat ieškome sprendimų, kaip sumažinti iškastinio kuro naudojimą. Popieriaus technologinės įrangos gamintojai taip pat tobulina įrangą, pritaikydami naujus energijos šaltinius“, – teigia D. Belevičius.

Žvelgdamas į popieriaus pramonės ateitį, jis išskiria duomenimis grįstą įrangos valdymą. Pasak jo, pasauliniai popieriaus gamybos įrangos gamintojai jau testuoja dirbtiniu intelektu paremtus procesų valdymo sprendimus. Per artimiausią dešimtmetį D. Belevičius tikisi platesnio jų pritaikymo, didesnio automatizacijos lygio ir visiškai automatizuotų produkcijos sandėlių.

Apie AB „Grigeo Group“

„Grigeo Group“ – vienintelė Lietuvoje ir viena didžiausių popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse. Grupė apjungia šias bendroves: AB „Grigeo Group“, UAB „Grigeo Hygiene“, UAB „Grigeo Paper Packaging“, AB „Grigeo Klaipėda“, UAB „Naujieji Verkiai“, UAB „Grigeo Packaging“, UAB „Grigeo Baltwood“, UAB „Grigeo Recycling“, SIA „Grigeo Recycling“, AT „Mena Pak“, Grigeo Tissue sp. z o.o., „Huchtemeier Papier“ GmbH.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.