Kodėl svarbu būti kūrybišku? Kam reikalingos inovacijos? Renginio metu apie tai diskutavo garsūs Lietuvos pramogų, verslo, mokslo ir politikos atstovai.
Kūrybine improvizacija renginį pradėjęs Jurgis Didžiulis akcentavo, kad tam, jog būtume kūrybiškesni ir sukurtume ką nors įdomesnio, tereikia imti ir pažvelgti šiek tiek kitaip į mus supančią aplinką. „Man labai patinka posakis – iš plaktuko pozicijos dažnai viskas atrodo tik vinis. Tačiau jei pažiūrėsime į plaktuką ir kitus standartinius dalykus kiek kitaip, nebijosime laužyti standartų, pamatysime daug daugiau“, – kalbėdamas apie kūrybiškumą sakė žinomas dainininkas. Jo nuomone, geriausios idėjos tiesiog sklando mūsų kasdienybėje, mus supančioje aplinkoje, todėl jų reikia ieškoti būtent čia, kur jos gyvos.
Skatina kūrybiškumą versle
Pasak renginį organizavusios Ūkio ministerijos atstovo Mariaus Skarupsko, kūrybiškumas versle, inovacijų kūrimo procese yra labai svarbus, tad jį reikia skatinti.
„Jei seniau didieji kūrėjai dažniausiai kūrė vieni, nes informacijos prieinamumas buvo gana ribotas, kontaktų ratas taip pat, dabar gi idėjas gimti neretai paskatina būtent atvira aplinka ir turimas žinių bei partnerių tinklas. Norint idėjas paversti inovacijomis, kurios taptų sėkmingais produktais, šiandien šio tinklo svarba tampa neįkainojama. Todėl turime skatinti kuo daugiau bendradarbiavimo įvairiose srityse, kurti atvirumo, o ne konkuravimo kultūrą tarp verslo, mokslo, valdžios ir visuomenės“, – teigia M. Skarupskas.
Pasak M. Skarupsko, dedama tikrai daug pastangų: įvairiomis finansinės paramos priemonėmis skatinama verslo klasterizacija, bendri verslo-mokslo projektai, kuriama bendradarbiavimui palanki infrastruktūra, reformuojama teisinė ir mokestinė bazės, kad jos būtų palankios ir skatintų inovacinę veiklą.
Paanalizavus lietuvių sukurtų inovatyvių sprendimų ir produktų pavyzdžius, tokius kaip „Deeper fish finder“ ir kitus, galima drąsiai teigti, jog mūsų verslas turi tikrai didelį inovacinį potencialą.
Šiuo metu pagal turimus statistikos departamento duomenis, inovacinę veiklą vykdo 40,7% Lietuvos įmonių, ir tai yra 10,7% daugiau nei 2012 m.
Dėmesys – švietimo sistemai
Kūrybiškumo kultūros kūrimui itin svarbus ir švietimo vaidmuo. „Tam, kad pajustume pokyčius švietimo sistemoje, reikia iniciatyvų, kylančių iš išorės. Didelę sistemą vienu ypu sunku pakeisti, todėl reikia kuo daugiau neformalaus ugdymo formų, kad jos iš esmės pakeistų senus ir neefektyvius mokymo metodus, mokytų vaikus domėtis kuo įvairiomis sritimis, supažindintų su technologijomis, ugdytų jų kūrybiškumą ir verslumą“, – sako M. Skarupskas.
Šiuo tikslu jau yra parengtas „LTMakerMovement“ planas, kuris padės ne tik populiarinti technologijas ir skatinti „pasidaryk arba kurk pats“ kultūrą jaunimo tarpe, bet ir plės neformalų techninį ugdymą kūrybinėse dirbtuvėse, TV projektuose, technologijų pamokų bendrojo ugdymo įstaigose, atvirose dirbtuvėse (angl. „makerspace“, „fa-lab“) ir t. t.
Siekiant užauginti naują itin kūrybiškų, drąsių ir veiklių lietuvių kartą, švietimo sistemą reikėtų reformuoti iš esmės, mano ir diskusiją moderavęs filosofas, VU lektorius K. Sabolius.
„Pirmasis žingsnis – suvokti kūrybingumo svarbą ir imtis veiksmų. Visose grandyse – tačiau labiausiai mokyklose ir universitetuose. Rengdami mokymus įvairiais lygmenimis – įmonėse, organizacijose, bendraminčių grupėse – pastebėjome, kad kartais užtenka mažų postūmių, kad įvyktų dideli mentaliniai pokyčiai. Tačiau viešasis sektorius vis dar lieka labai inertiškas. Kūrybingumas yra mąstymo ir problemų sprendimo būdas. Jo negalima išmokti, bet galima mokytis. Taigi, švietimas čia yra esminis dalykas“, – pabrėžia su kitu žinomu kūrybininku Tomu Ramanausku knygą apie kūrybiškumą „Žmogus, kuris žinojo viską“ neseniai išleidęs K. Sabolius.
Kūrybingų netrūksta
Jo teigimu, norint išmokti lavinti kūrybiškumą reikia sąmoningumo ir valios: „Asmeniškai man tai tapo kasdienėmis treniruotėmis – nuo mentalinių pratybų ir kūrėjų praktikų studijų iki valingo užsispyrimo privalėti kurti, net kai nėra jokio noro ir energijos.“
Žinomo kūrybininko įsitikinimu, kūrybos versle pagrindas – laisvas žmogus, operuojantis primestais suvaržymais: „Suvaržymuose būtina įžvelgti galimybes. Panašu, kad tai šiuo metu ir vyksta. Kol kas nė viena krizė mūsų neįveikė. Tačiau raidos galimybių dar nemažai. Būtų šaunu, kad iš sugebėjimo prisitaikyti, drąsiau imtumėmės vizionieriškų idėjų, kurios taptų svarbios ir garsios visame pasaulyje. Šie procesai jau vyksta, gerų pavyzdžių yra. Esu tikras, kad atkreipus dėmesį į kūrybingumą, jų tik daugės.“
Ar Lietuvoje pakankamai yra kūrybingų žmonių? „Manyčiau, kad mūsų suvaržytos vaizduotės stigma susijusi su baudžiauninko ir sovietinio konformizmo mentaliteto mišiniu. Mums buvo įteigta, kad negalime kurti. Tik po truputį vaduojamės iš konjunktūrinio gyvenimo modelių. Kūrybingas gyvenimas yra pavojingas, nes jame nesėkmės kur kas dažnesnės nei pasiekimai. Nes tik kūrėjai yra tikrieji transformatoriai. Taigi, situacija yra dviprasmiška. Kūrybingų žmonių potencialiai labai daug, tačiau nemažiau ir baimės bei tingumo. Tiesa, situacija keičiasi“, – sako K. Sabolius.
Daugybę kūrybingų žmonių ir jų išradimų visą šią savaitę galima sutikti Vilniuje ir Kaune, nes čia vyksta „Inovacijų savaitė 2016“. Detalią savaitės programą galima rasti adresu www.inovacijusavaite.lt, taip pat socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ Inovacijų savaitės paskyrose.
