Sekite 15min Google
Todėl internete dalijamės įvairiausiais savo gyvenimo momentais: sūnus baigė universitetą, įsigijome naują automobilį, įsirengėme naujus namus, išvykome atostogų. Draugai ir pažįstami reaguoja, džiaugiasi, komentuoja, stebisi.
Tačiau tai, kas mums atrodo kaip nekaltas pasidalijimas džiaugsmu, ne visada yra nekalta. Kartais viešai paskelbta informacija gali būti panaudota prieš mus – o tam tikrais atvejais net tapti nusikaltėlių įrankiu.
Kokia asmeninė informacija vilioja nusikaltėlius?
Iš pirmo žvilgsnio nekalta informacija nebūtinai kelia pavojų. Tačiau keli faktai, sudėti kartu, gali atskleisti gerokai daugiau, nei norėtume.
Pavyzdžiui, viešai skelbdami savo vardą, pavardę ar gimimo datą galime suteikti papildomos informacijos žmogui, bandančiam apsimesti mumis. Telefono numeris ar elektroninio pašto adresas gali būti panaudotas apgaulingiems skambučiams, žinutėms ar bandymams perimti paskyrą.
Kartais nemažai apie mus gali papasakoti ir nuotraukos. Iš jų galima nustatyti gyvenamąją vietą, adresą, kasdienį maršrutą ar vietas, kuriose dažniausiai lankomės. Tokia informacija gali padėti suprasti žmogaus rutiną, įvertinti jo materialinę padėtį, pasirengti sukčiavimui, vagystei ar įsilaužimui. Ji taip pat gali kelti riziką šeimos nariams, ypač vaikams ar vyresnio amžiaus artimiesiems.
Kartais pakanka ir vienos detalės. Pavyzdžiui, nuotrauka iš sporto klubo gali parodyti ne tik tai, kur lankotės, bet ir padėti suprasti, kokiu metu greičiausiai nesate namuose.
Ypač nerekomenduojama viešinti nuotraukų, kuriose matyti asmens duomenys – pavyzdžiui, bilietų, dokumentų ar siuntų etikečių. Taip pat verta gerai pagalvoti prieš viešinant vaikų vardus, augintinio vardą ar artimųjų gimtadienius. Tokie duomenys gali tapti užuominomis kuriant slaptažodžius ar bandant perimti paskyrą.
Žinoma, dėmesį gali patraukti ir finansinė informacija. Brangūs pirkiniai, prabangūs daiktai ar viešai demonstruojamos turimos lėšos gali pasiekti žmones, turinčius nesąžiningų ketinimų.
Prieš viešinant bet kokią informaciją verta įsivertinti, ar ši informacija gali padėti atsakyti į šiuos klausimus:
Kas jūs esate?
Kur jūs gyvenate?
Kada jūsų nėra namuose?
Ar tai nesuteikia užuominų apie jūsų slaptažodžius ar kitus prisijungimo duomenis?
Jei bent į vieną klausimą atsakėte „taip“, verta akimirkai sustoti ir pagalvoti, ar tikrai būtina šia informacija dalytis viešai.
Tai, kas pateko į internetą, yra vieša
„Aš pasidalijau tik su draugais.“ „Tai buvo tik istorija, kuri po 24 valandų dingo.“ Atrodo saugu, tačiau net ir tokią informaciją bet kas gali išsisaugoti, padaryti ekrano kopiją ar persiųsti kitiems.
Yra posakis: „Jei tai žino du žmonės, tai jau nėra paslaptis.“ Su internetu galioja labai panaši taisyklė: vos tik informacija pasidalijama su kitu žmogumi, jau nebegalime sukontroliuoti, kur ji nukeliaus ir kas ją pamatys.
Todėl verta prisiminti: tai, kas šiandien atrodo kaip trumpalaikė istorija ar nekaltas įrašas, rytoj gali būti panaudota visai kitame kontekste.
Prarandami ne tik daiktai ir pinigai
Paviešinta informacija gali būti panaudota įvairiais tikslais. Todėl rizikuojame prarasti ne tik pinigus ar daiktus.
Galime prarasti savo privatumą ar saugumą, o kartais rizika gali paliesti ir mūsų artimuosius. Juk viešai paskelbta informacija gali papasakoti ne tik apie mus pačius, bet ir apie žmones, esančius šalia.
Kodėl nukentėję žmonės tyli?
Nukentėję žmonės ne visada apie tai pasakoja artimiesiems ar kreipiasi pagalbos. Tam gali būti įvairių priežasčių.
Viena jų – gėdos ar kaltės jausmas. Žmogus gali galvoti: „Pats buvau neatsargus, pats ir kaltas“ arba „Kaip galėjau taip apsirikti?“
Kartais norime tiesiog pamiršti tai, kas nutiko. Ypač tada, kai patirtis sukėlė daug streso ir nerimo. Nukentėję nuo nusikalstamos veikos žmonės taip pat gali baimintis, kad aplinkiniai jų nesupras ar pasmerks.
Gali būti baugu, kad kreipusis pagalbos situacija taps dar sudėtingesnė. Pavyzdžiui, kad nusikaltėlis toliau persekios, grasins ar panaudos jau turimą informaciją.
Kartais žmogus tiesiog nežino, kur kreiptis, arba mano, kad pranešti neverta. Įtakos gali turėti ir nepasitikėjimas institucijomis.
Po tokios patirties gali atsirasti noras užsisklęsti savyje, nesidalyti savo patirtimi net su artimaisiais, teisėsauga ar pagalbą teikiančiomis organizacijomis.
Tačiau tyla nereiškia, kad patirta žala yra nereikšminga.
Penki paprasti būdai apsaugoti savo privatumą socialiniuose tinkluose
1. Neskelbkite nereikalingos asmeninės informacijos
Pagalvokite, ar tikrai būtina viešinti gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir kitus jautrius duomenis.
2. Pasitikrinkite privatumo nustatymus
Peržiūrėkite, kas gali matyti jūsų įrašus ir nuotraukas. Įsitikinkite, kad socialinių tinklų „draugų“ ar sekėjų sąraše yra tik jums pažįstami ir patikimi žmonės.
3. Neskelbkite savo buvimo vietos realiuoju laiku
Ypač atsargiai dalykitės informacija apie atostogas ar ilgesnes išvykas. Viešai skelbiama informacija apie jūsų rutiną taip pat gali atskleisti, kada jūsų nebūna namuose.
4. Naudokite skirtingus ir sunkiai nuspėjamus slaptažodžius
Slaptažodžiams netinka vaikų, mylimo žmogaus ar augintinio vardai, gimimo datos ir kitos lengvai nuspėjamos, jums reikšmingos datos. Jei įmanoma, įjunkite ir dviejų veiksnių autentifikavimą.
5. Ir svarbiausia – pagalvokite prieš paspausdami „Skelbti“
Paklauskite savęs: ar būtų saugu, jei šią informaciją pamatytų man nepažįstamas žmogus ar žmogus, turintis piktų kėslų?
Jei kyla abejonių, kartais geriausias sprendimas – tiesiog neskelbti.
Ką daryti, jei jūsų privati informacija buvo panaudota prieš jus?
Jei jums grasinama, esate persekiojami ar šantažuojami arba jūsų atžvilgiu įvykdytas nusikaltimas, kuo greičiau kreipkitės į policiją.
Svarbu išsaugoti įrodymus: padaryti ekrano kopijas, išsaugoti susirašinėjimus, kitą susijusią informaciją. Neskubėkite nieko trinti – šie duomenys gali būti svarbūs aiškinantis įvykio aplinkybes.
Jei patyrėte finansinę žalą, kuo greičiau susisiekite su banku ar mokėjimo paslaugų teikėju – kai kuriais atvejais dar gali būti galimybė sustabdyti ar atšaukti pavedimą.
Jei įtariate, kad kažkas neteisėtai prisijungė prie jūsų paskyrų, nedelsdami pakeiskite slaptažodžius ir įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą.
Ne mažiau svarbu – nekaltinti savęs. Pasikalbėkite su artimu žmogumi ir, jei jaučiate poreikį, kreipkitės psichologinės pagalbos. Patirta situacija gali sukelti daug nerimo, streso ar nesaugumo jausmą, todėl pagalbos prašymas yra visiškai normalus žingsnis.
Atminkite: saugumas prasideda nuo sąmoningumo, o pagalba – nuo pokalbio.
Kauno apskrities moterų krizių centras teikia kompleksinę pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos, organizuoja ir koordinuoja pagalbos nukentėjusiam asmeniui teikimą nepriklausomai nuo to, ar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teikiamos konsultanto, psichologo, teisininko individualios konsultacijos, informavimo ir tarpininkavimo paslaugos, įvertinus nukentėjusio asmens poreikius, atsiradusius dėl padarytos nusikalstamos veikos.
Paslaugos nemokamos, teikiamos tiesiogiai ir nuotoliu, išsaugomas konfidencialumas ir, klientui pageidaujant, anonimiškumas.
Kreiptis galite adresu Vaidoto g. 115, Kaunas, elektroniniu paštu kriziucentras@kamkc.lt ar telefonu +370 37 340027.
