Kaip apsaugoti savo kompiuterį nuo pavogimo? Padaryti jį mažiau patraukliu. Manote, kad slaptažodis kompiuteriui įsijungiant padės? Tai mažiausia problema, kurią galima apeiti. Reikalingos tam tikros efektyvesnės saugumo priemonės. Vagys dažnai kurį laiką stebi savo aukas ir įvertina padėtį. Jei kompiuterio saugumo lygis aukštas, neprofesionalus vagis turės didelių problemų jį realizuoti, todėl tai sumažina kompiuterio patrauklumą. Greičiausiai nepatyręs vagišius ieškos paprastesnio grobio...
Fizinė kompiuterio apsauga
JAV vagysčių statistikoje yra įspūdingi skaičiai. Per metus viešosiose bibliotekose pavagiami tūkstančiai nešiojamų kompiuterių. Kaip? Studentai tiesiog užsnūsta, palieka kompiuterį skaitykloje ir nueina kavos, užsikalba su šalia sėdinčiais draugais. To pakanka, kad po švarku vagišius pasikištų kompiuterį ir išeitų nepastebėtas. Dėl to nešiojamieji kompiuteriai turi būti apsaugoti fiziškai. Kaip?
Paprasčiausia spyna su metaliniu lynu. Kiekvieno nešiojamo kompiuterio korpuse galima rasti nedidelę 5 mm pločio pailgą skylutę. Ji skirta išorinei spynai. Spyna įkišama į tą angą, pasukimo metu spynos tvirtinimo elementas išsiplečia ir užsikabina už korpuso iš vidaus. Kitą spynos galą galima užnerti ant stalo kojos, o geriausia – perkišti per stale esančią skylę laidams.
Pro šalį eidamas vagis, pamatęs tokią spyną greičiausiai nerizikuos sukelti daug triukšmo ir pavogti taip apsaugotą kompiuterį. Išplėšti korpusą? Tai sudėtinga, nes toje vietoje jis pakankamai tvirtas, todėl teks jį sulaužyti. Nebent vagis nešiojasi statybininkų naudojamas storos vielos ar grandinių karpymo reples. Bet kuriuo atveju, tai labai saugus būdas fiziškai apsaugoti nešiojamą kompiuterį. O kaip su stacionariu?
Stacionarūs kompiuteriai korpuse taip pat turi tam tikras saugumo priemones. Dažniausiai tai yra viena nedidelė ąselė. Ji skirta perverti metaliniam lynui ir tik tada uždėti kompiuterinės spynos antgalį. Tokiu būdu vienas spynos galas gali būti užneriamas ant stalo kojos, tada perkišamas per kompiuterį ir per skylę laidams stale ištraukiamas bei pritvirtinamas prie monitoriaus. Pastebėkite savo monitorių korpusus – jie taip pat turi tokias pačias angas, kaip ir nešiojami kompiuteriai. Jos skirtos tam pačiam – pritvirtinti kompiuterinę spyną. Tokiu būdu kompiuteris, monitorius ir stalas bus surišti. Vagis turės išnešti juos visus. To jis nesugebės padaryti vienas, kils daug judesio, triukšmo, besisukiojantį aplink stalą pamatys vaizdo kameros. Tokia apsauga labai reikalinga visuose biuruose, kurie yra įsikūrę gausiai lankomuose prekybos centruose. Čia bet kada gali būti sukelta sumaištis, o kažkas išsineša kompiuterį arba monitorių.
Pirštų antspaudų skaitytuvai ir biometrinė apsauga
Biometrinės apsaugos priemonės yra montuojamos ne ant visų nešiojamų kompiuterių. Tik nedaugelis gamintojų juos montuoja. Tai, aišku, didina kompiuterių kainą, bet jei dirbate su jautria informacija, papildomi keli šimtai eurų neturėtų būti kliūtis.
Dažniausiai biometrinė apsauga yra susijusi su pirštų antspaudų skaitytuvais. Jie gali būti įmontuoti į kompiuterio korpusą (nešiojamo) arba prijungti kaip atskiras priedas (stacionaraus). Norėdamas pasinaudoti kompiuteriu, žmogus turi pridėti pirštą prie įrenginio, kur jis nuskenuojamas ir kompiuterio funkcijos aktyvuojamos. Galima nustatyti, kuris pirštas bus naudojamas atpažinimui, o su laiku jį keisti. Vagims tai reiškia, kad jie turės ne tik pavogti kompiuterį, bet ir jo savininko pirštą. O savininkas tikrai priešinsis...
Kita biometrinės apsaugos priemonė – USB atmintinė su pirštų antspaudų skaitytuvu. Tai reiškia, kad kompiuteriu galės naudotis tik tas, kas įdės USB atmintinę ir dar prilies ją pirštu.
Dabar sparčiai populiarėja veido nuskaitymas. Tai aktualu nešiojamiems kompiuteriams, kurie turi priekyje kamerą. Kamera nustato veido kontūrus ir sulygina juos su turimais, tada atrakina kompiuterį. Viena problema – tamsoje ne iš karto pavyksta atpažinti ir savininką.
Atpažinimas balsu yra taikomas rečiau, tačiau tokia apsauga kompiuteriui taip pat labai naudinga.
Visiška naujovė ir retenybė yra spausdinimo greitis. Kompiuteris duoda įvesti tam tikrą tekstą ir stebi per kiek laiko pasiekiami klavišai, kaip juos spaudžia, kokia jėga. Ši biometrinė apsauga vis dar testuojama ir tobulinama, tikrinamas jos efektyvumas.
Slaptažodžio sudėtingumas
Sudėtingas slaptažodis, keičiamas kas mėnesį – štai esminis apsaugos būdas. Stebėdamas slaptažodžio įvedimą, vagis aiškiai gali pamatyti, kad įvedate „asd123“ arba „password123“. Tada sudie jūsų kompiuteriui.
Didžiausia problema yra slaptažodžio sugalvojimas ir atsiminimas. Žmogus tingi jį įsiminti, o užsirašinėti tikrai nerekomenduojama. Koks slaptažodis yra efektyvus?
- Sudarytas iš 10-20 simbolių;
- Naudojamos ne tik raidės bei skaičiai, bet ir specialūs simboliai;
- Naudojamos didžiosios raidės ir lietuviškos raidės slaptažodžio viduryje.
Net jei jūsų slaptažodis yra „slaptazodis“, galima padaryti iš jo supersudėtingą, pavyzdžiui, $Lap3až02iS. Pabandykite tokį atspėti...
Sekimo programos
Tai nematoma kompiuterių apsauga. Galima įdiegti tam tikras kompiuterių sekimo programas, kurios gali būti aktyvuojamos per atstumą. Pavyzdžiui, kai pavogtas kompiuteris prisijungia prie bevielio ryšio, įsijungia jo kamera, nustatomas IP, užblokuojamas veikimas ir t.t. Tokios sekimo programos tinka ne tik nešiojamiems, bet ir stacionariems kompiuteriams, kurie anksčiau ar vėliau bus jungiami prie interneto. Aišku, planšetiniams kompiuteriams tai jau privalomos programėlės.
Kai saugote savo daiktus rimtai, o ne atmestinai, tai ir vagims kyla mažiau pagundų. Kompiuteriui skirkite daugiau dėmesio ir jis bus saugesnis.
