„Vičiūnų grupės“ planus sustabdė Telšių regiono institucijos, pasipriešinusios paukštyno verslo plėtrai.
Tiesa, prieš trejus metus, kuomet paukštynas buvo tik planuojamas, vietos valdžia leido projektuoti plečiamą verslo objektą ir sutiko, kad toks modernus paukštynas iškiltų Telšių rajone. Vietinių institucijų džiugiu pritarimu naujoms „Vičiūnų grupės“ investicijoms leidimai buvo gauti, tad „Vičiūnų grupė“ ėmėsi projektavimo darbų: suplanavo senojo paukštyno vietoje pastatyti naują modernią įmonę, kurioje būtų įdiegta vienintelė Baltijos šalyse šiuolaikinė oro valymo technologija. Mat, tokios technologijos jau plačiai naudojamos Vakarų Europos paukštynuose.
Manome, kad „Žemaitijos pienas“, nenorėdamas prarasti vietinės reikšmės monopolio, Telšių Veterinarijos tarnybai padarė tokią įtaką, kad ši verčia Lietuvos verslininkus daryti verslą ne pagal ES, bet pagal Rusijos įstatymus. V.Matijošaitis
„Po trijų metų Telšių valdžia persigalvoja – šiandien jie nebesutinka, kad paukštynas būtų statomas. Negana to, kad atsidūrėme tokioje pat situacijoje, kaip ir daug kitų investuotojų, kuriems vietos valdžia užkerta kelią bet kokiam verslui, bet ir įsisukome į sunkiai suvokiamą karuselę. Manome, kad „Žemaitijos pienas“, nenorėdamas prarasti vietinės reikšmės monopolio, Telšių Veterinarijos tarnybai padarė tokią įtaką, kad ši verčia Lietuvos verslininkus daryti verslą ne pagal ES, bet pagal Rusijos įstatymus.“ - teigia „Vičiūnų grupės“ valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis.“
„Žemaitijos pienas“ stengiasi kenkti
Jis stebisi, kad „Žemaitijos pienas“ apie tariamą žalą viešai kalbėdamas žiniasklaidoje, vis cituoja Rusijos tarnybų išvadas, nagrinėja, kokios tvarkos turi laikytis Rusijoje veikiančios įmonės, tiekiančios pieno produktus.
Telšių veterinarijos tarnybos ekspertai „Vičiūnų grupei“ sugeba suformuluoti tokius teiginius, kurių net patys nemoka apibūdinti: ar čia klausimai ar tik mintys. Prasidėjus konkrečiai diskusijai paaiškėja, kad ekspertai verslo plėtrai neprieštarauja, o priešingai, net pritaria.
„Natūralu, kad kyla klausimas kam ir kaip dirba ši institucija? Koks tikslas žlugdyti investicijas? Juk, tai žlugdo šalies ekonomiką, augina bedarbių skaičių. Plečiant Lietuvoje gamybos sektorių yra kuriamos naujos darbo vietos, didėja konkurencingumas.“- sakė V. Matijošaitis.
Jis aiškino, kad Plungės rajone šalia esančių pagrindinių „Vičiūnų grupės“ fabrikų, lygiai toks pat plėtros projektas yra suprojektuotas kitos įmonės - „Kaušėnų paukštyno“. Šiame paukštyne vienu metu auga milijonas vištaičių. „Vičiūnų grupė“, kuri produktus eksportuoja į 56 šalis, niekada netrukdė šalia esančios kitos įmonės plėtrai ir neįžiūri jokių grėsmių. Kaip žinia, dėl veikiančių „Vičiūnų grupės“ ir kitų įmonių fabrikų Plungės rajone bedarbystė siekia tik 10,5 procentus, O Telšiuose situacija visai kita. Šiame krašte vyrauja didelis bedarbių skaičius, o mažėja tik dėka emigracijos. Bedarbystė siekia 12,5 procentus.
Vieniems leidžiama, kitiems - ne
„Plungėje procesas vykdomas be didesnių trukdžių. Plungės institucijos plėtros grėsmių neįžvelgia, o telšiškiai įžvelgia. Taigi situacija yra analogiška, tačiau greta esančių rajonų valdžios priima skirtingus sprendimus. Ir tai jau byloja apie grėsmingai nesuderintą Lietuvos įstatymų bazę arba, kad specialistai dirbantys valdiškame darbe yra stipriai veikiami politikų “, - teigia „Vičiūnų grupės“ valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis.
Jo manymu, valstybės institucijos turėtų veikti pagal įstatymus ir analogiškos situacijos turėtų būti sprendžiamos vienodai arba bent jau panašiai.
„Deja, Telšių rajone paukštyno plėtrai priešinasi „Žemaitijos pienas“, kuris turi didelės įtakos vietos politikams. O politikams, ypač prieš savivaldos rinkimus, sunku atsispirti tokiam spaudimui ir priimti nepopuliarius sprendimus. Tuomet, savivaldybė imasi politikuoti, o ne kurti sąlygas verslui. Visos vietinės institucijos pakeitė savo nuomonę apie „Vičiūnų grupės“ atėjimą į Telšių rajoną, nes tam pasipriešino vienintelis „Žemaitijos pienas“, kuris nepagrįstai nuteikė, prigąsdino vietinius žmones. Ir mūsų projektas, kuriam skirtos ir ES lėšos, sustojo“, - pasakoja V. Matijošaitis.
Europietiškos technologijos Telšiams netinka
Jis pabrėžė, kad „Vičiūnų grupė“ aplankė daugelį Europos šalių paukštynų, išsirinko moderniausią įrangą, kuri būtų diegiama modernizuojamame paukštyne, net Telšių rajono gyventojus nusivežė į Olandiją parodyti ten veikiančių paukštynų ir juose tvyrančios švaros ir tvarkos.
Užsienio aplinkosaugos ekspertai dar kartą patvirtino teigiamas Lietuvos ekspertų išvadas ir neišreiškė jokių esminių pastabų dėl planuojamos įmonės ir nemato jokių kliūčių paukštynui statyti
Dar daugiau - Aplinkos apsaugos agentūra užsakė net tarptautinę planuojamo paukštyno poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ekspertizę, kurią atliko UAB „Estonian, Latvian & Lithuanian environment”. Užsienio aplinkosaugos ekspertai dar kartą patvirtino teigiamas Lietuvos ekspertų išvadas ir neišreiškė jokių esminių pastabų dėl planuojamos įmonės ir nemato jokių kliūčių paukštynui statyti.
V. Matijošaitis stebisi, kad senas paukštynas yra priimtinesnis vietos valdžiai nei moderni ir nauja paukščių auginimo įmonė. Biurokratų kabinetuose vis dar svarstomi klausimai, kuriems jau buvo pritarta ir patvirtinta parašais. Prieš atiduodami užsienio ekspertizei projektą aplinkos specialistai taip pat stebėjosi, kad tokios ekspertizės apskritai atliekamos. Tai buvo pirmas toks atvejis Lietuvoje
„Mes jau ketvirtus metus deriname poveikio aplinkai vertinimo programą. Matome absoliučiai biurokratinį požiūrį Telšių rajone. Pagal visų institucijų dėmesį poveikio aplinkai vertinimui panašu, kad planuojamas paukštynas Telšių rajone yra svarbesnis už valstybės planuojamą atominę elektrinę. Iš mūsų reikalaujama to, ko nėra net atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo plane. Kiekvieną dieną sulaukiame vis naujų tarnybų klausimų ir reikalavimų“, - dalijasi įspūdžiais V. Matijošaitis.
Stabdomos ES finansuojamas projektas
Verslo atstovas stebisi tomis biurokratinėmis galiomis, kurios leidžia mokesčių mokėtojų pinigus švaistyti nesibaigiantiems ekspertizės tyrimams, vilkinti laiką, naikinti projektus, kuriems jau skirta ES parama.
ES fondai skirti Lietuvos konkurencingumui didinti. Valstybė galvoja, kaip didinti Lietuvos ir jos verslo konkurencingumą, tuo tarpu vietinės institucijos turi galios viską sustabdyti. Tuomet kas nustato ir kas laikosi tų prioritetų, kurie nubrėžti šalies Vyriausybės?
„ES fondai skirti Lietuvos konkurencingumui didinti. Valstybė galvoja, kaip didinti Lietuvos ir jos verslo konkurencingumą, tuo tarpu vietinės institucijos turi galios viską sustabdyti. Tuomet kas nustato ir kas laikosi tų prioritetų, kurie nubrėžti šalies Vyriausybės?“, - klausia verslininkas.
Jis sako nesistebįs ne tik užsienio, bet ir vietos verslo abejonėmis dėl investicijų Lietuvoje – vietinė biurokratija kelia grėsmę bet kokiems planams. V. Matijošaitis kaip analogus pateikė ir „Chevron“, ir Lietuvos verslininkų pavyzdžius, kuomet valstybės strategijos dėl verslo augimo „užstringa“ vietinių biurokratų kabinetuose.
