Šio projekto metu 80 chemijos ir fizikos srities mokslininkų tyrė fotovoltinius reiškinius (dėl šviesos atsirandančią elektros energiją) organinėse ir neorganinėse medžiagose bei galimą jų pritaikymą didelio našumo saulės elementų technologijoms.
Mokslininkai, įgyvendindami projektą, tyrė silicio pagrindu pagamintus elementus ir ieškojo naujų sprendimų, tinkamų pagerinti fotovoltinius prietaisus bei išspręsti kai kurias gamybos problemas. Mat didžiąją dalį pasaulinės ir Lietuvos fotovoltinių saulės elementų rinkos šiuo metu užima pirmosios kartos saulės elementai, kurie yra pagaminti iš silicio plokštelių, o iki šiol jų atpiginimo bei efektyvumo didinimo galimybės buvo ribotos. „Įgyvendindami projektą išsiaiškinome, kad viena iš medžiagų, kuri gali būti perspektyvi gaminant pigesnius saulės elementus yra vario, indžio, galio ir seleno ar sieros junginys. Daug tikimės ir iš organinių junginių ir darinių su nanostruktūromis pritaikymo, kurie buvo plačiai tyrinėti mūsų vykdytame projekte“, – pasakoja projekto mokslinis vadovas, FTMC Fizikinių technologijų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Arūnas Šetkus.
Atliekant atsinaujinančių energijos šaltinių praktiniams pritaikymams svarbius tyrimus, nemažai įdomias perspektyvas atveriančių rezultatų pasiekta ir plėtojant išskirtinių privalumų turinčią organinių saulės elementų technologiją. Ji gali tapti pigesne ir universalesne alternatyva tuomet, kai reikia ypač plonų, lanksčių ir tam tikros spalvos ar pusiau skaidrių saulės elementų. Šios technologinės galimybės yra ypač aktualios Lietuvos ir užsienio šalių įmonėms, užsiimančioms tradicinių silicio saulės modulių gamyba. Taigi įgyvendinus projektą gautos žinios ir pasiekti rezultatai leis joms pasiūlyti naujus saulės elementų produktus, technologijas ir sprendimus, leisiančius kombinuoti pačius prietaisus ar jų modelius.
FTMC mokslininkai koncentravosi ir į saulės elementų defektus. Pašalinus juos galima tikėtis padidinti saulės elementų iš silicio naudingumo koeficientą ir labai sumažinti gamybos kaštus. „Net menkiausia smulkmena elemento konstrukcijoje ar gamybos technologijoje gali turėti reikšmingos naudos saulės elektrinės veikime. Mažesnis ir geresnis kontaktas elemento efektyvumą gali padidinti vos dešimtąja procento dalimi, bet saulės modulių gamintojams ir saulės elektrinių eksploatuotojams tai gali atnešti dėmesio vertą ekonominę naudą“, – subtilybes komentuoja dr. Arūnas Šetkus.
Įgyvendinant projektą pasiekta ne tik mokslui bei saulės energetikos plėtrai svarbių rezultatų, tačiau sustiprintas ir aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas, bendradarbiavimas tarp įvairių mokslininkų grupių FTMC ir Vilniaus Gedimino technikos universitete. Ir ateityje tikimasi vystyti silicio, plonųjų sluoksnių ir netipinių fotovoltinių elementų kūrimą bei tyrimus, kurie yra ypač reikšmingi mokslo ir pramonės bendradarbiavimui ir aukštųjų technologijų plėtrai.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-08-K priemonę „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų vykdymas pagal nacionalinių kompleksinių programų tematikas“.
