Sekite 15min Google
Planuoti bendras operacijas, tirti tarpvalstybinius nusikaltimus ir veikti padidinto pavojaus sąlygomis Lietuvos ir Lenkijos pasieniečiai mokėsi per bendro projekto „Border guards“ mokymus ir veiklas. Pareigūnai dalijosi patirtimi ir užmezgė ryšius, kurie praverčia tarnyboje.
Tiesioginis skambutis padeda greičiau reaguoti
Kaip užmegzti ryšiai jau padeda kasdieniame pasienio pareigūno darbe, pasakoja VSAT Kalvarijos užkardos vadas Rolandas Griškonis, prisimindamas spalio mėnesį vykusį incidentą, kai Lenkijoje pasienio punkte patikrinimui nesustojo automobilis su lietuviškais numeriais. „Po kelių minučių nuo įvykio sulaukiau skambučio iš kolegos Lenkijoje, kuris pranešė, koks automobilis nesustojo ir kuria kryptimi važiuoja. Jau po valandos pagal perduotą informaciją automobilį sulaikė Lietuvos policija“, – pasakoja pasienio užkardos vadas. Įprastai tokia informacija keliauja per bendradarbiavimo centrą ir tarnybų padalinius. Pasak užkardos vado, ši tvarka būtų suveikusi ir tąkart, tačiau tiesioginis kolegos skambutis leido informaciją gauti greičiau ir pradėti veikti iš karto.
„Kai tiesiogiai pažįstame kolegas ir turime kontaktus, viskas sprendžiasi greičiau“, – sako R. Griškonis. Jo teigimu, bendruose mokymuose pažintis su kolegomis palengvina bendravimą ir greitina reagavimą.
Lenkijos pasienio tarnybos Rutka-Tartak pasienio užkardos atstovas Piotras Soroka patvirtina, kad gavus informacijos apie grėsmes ar įvykus incidentui, ja nedelsiant dalijamasi su Lietuvos partneriais. Jo teigimu, toks bendradarbiavimas jau padėjo užkirsti kelią pavojingoms situacijoms.
Tačiau pareigūnas pabrėžia, kad dokumentuose numatyta veiksmų tvarka turi būti išbandyta ir realiai veikti. P. Soroka prisiminė, kad prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, dalis turėtų planų nesuveikė taip, kaip tikėtasi. Įvertinus šią patirtį, paaiškėjo, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą su užsienio pasienio tarnybų partneriais ir visuomene.
Pasak pareigūno, bendros pratybos padeda pasirengti krizinėms situacijoms: pareigūnai išbando galimus incidentų scenarijus, pasidalija patirtimi ir patikrina, ar vienodai supranta savo užduotis.
Bendros veiklos stiprina pasirengimą
Kaip stiprinti kasdienį bendradarbiavimą ir pasirengti platesnėms saugumo grėsmėms, spalio 8 d. Lenkijoje, Suvalkuose vykusioje konferencijoje „Sienos apsauga ir regioninis saugumas“ aptarė Europos Komisijos, Lietuvos ir Lenkijos pasienio tarnybų atstovai bei ekspertai. Joje pristatyti ir bendro Lietuvos ir Lenkijos pasienio tarnybų projekto „Border guards“ rezultatai.
VSAT vado pavaduotojas S. Nekraševičius pažymėjo, kad glaudus pasienio pareigūnų bendradarbiavimas yra vienas svarbiausių aspektų užtikrinant pasienio saugumą, o modernią infrastruktūrą turi papildyti praktiškai patikrinta informacijos perdavimo ir reagavimo tvarka, kurią po incidentų būtina peržiūrėti ir tobulinti, kad abiejų šalių pareigūnai vienodai suprastų situaciją ir galėtų derinti veiksmus.
Renginyje dalyvavęs Lietuvos policijos taktinio pasirengimo ekspertas Arūnas Vaičiulis pateikė konkretų pasirengimo trūkumo pavyzdį. „Migrantų krizė parodė, kad būtina užtikrinti pareigūnų ryšį vietovėse, kurių nepasiekia mobilusis ryšys. Negalėdami susisiekti, pareigūnai negali laiku perduoti informacijos ar suderinti veiksmų“, – teigė A. Vaičiulis, pabrėždamas, kad visas investicijas į infrastruktūrą turi lydėti nuoseklus žmonių rengimas, kuriam reikia laiko ir pastangų.
„Visapusiškai parengtas pareigūnas – didžiausia vertybė, kurios reikia šiuolaikinėje kovoje su nusikalstamu pasauliu ir geopolitinėmis grėsmėmis“, – pažymėjo A. Vaičiulis.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis aptarė migracijos spaudimą, navigacijos signalų trikdymą, dezinformaciją ir propagandą. Jo vertinimu, nėra pagrindo tikėtis, kad hibridinės grėsmės savaime išnyks net pasibaigus karui Ukrainoje. Todėl valstybės institucijos turi nuolat atnaujinti pasirengimą atremti grėsmes ir numatyti, kaip tęstų darbą sutrikus ryšiui ar elektros tiekimui.
Nusikaltimai organizuojami skaitmeninėje erdvėje
Konferencijoje dalyvavusi kibernetinio saugumo ekspertė Betina Tynka, vedanti specializuotus mokymus Lietuvos ir Lenkijos pasienio pareigūnams, atkreipė dėmesį, kad nusikaltimai gali būti organizuojami ir nuotoliniu būdu: socialiniuose tinkluose ieškoma žmonių, susirašinėjimo platformose derinamas transportas ir maršrutai, o už neteisėtas paslaugas atsiskaitoma kriptovaliutomis.
Taip gali būti organizuojamas neteisėtas žmonių gabenimas per sieną, prekyba padirbtais dokumentais, narkotikų gabenimas ar kontrabanda. Todėl svarbu nustatyti ne tik pasienyje užfiksuotą pažeidimą, bet ir veikos organizatorius bei dalyvių ryšius. Pasak B. Tynkos, tam reikia derinti kelių institucijų turimą informaciją. Viešai prieinamų šaltinių ir socialinių tinklų duomenų nagrinėjimas, taip pat finansinių operacijų analizė gali padėti išsiaiškinti, kaip organizuojama nusikalstama veika ir kas ją finansuoja. Šiam darbui būtini specializuoti įrankiai ir nuolat atnaujinamos pareigūnų žinios.
Ekspertė taip pat išskyrė grėsmes pačioms sienos apsaugos tarnyboms: bandymus pakenkti jų informacinėms sistemoms ar duomenims ir melagingos informacijos skleidimą apie statutinių institucijų veiklą. „Kenkėjiškos žinutės bei programinė įranga kelia pavojų duomenims, o melaginga informacija gali silpninti visuomenės pasitikėjimą institucijomis“, – teigia B. Tynka.
Bendram darbui reikia infrastruktūros ir mokymų
Lietuvos ir Lenkijos tarnybų pasirengimą stiprina projektas „Bendri Lietuvos ir Lenkijos sienos apsaugos tarnybų veiksmai siekiant prisidėti prie saugesnės ir patikimesnės Europos“, trumpai vadinamas „Border guards“. Jį įgyvendina VSAT ir Lenkijos Palenkės pasienio rinktinė.
Įgyvendinant projektą sukurta nauja Kalvarijos pasienio užkardos infrastruktūra, atnaujintos ir aprūpintos Rutka-Tartak užkardos patalpos Lenkijoje. Lenkijos partneriai įsigijo dronų, tarnybinių lengvųjų automobilių ir visureigių.
Investicijas į pastatus ir techniką papildė bendra trijų modulių mokymo programa. Mokymuose dalyvavo 88 pareigūnai – po 44 iš Lietuvos ir Lenkijos.
„Projekto rezultatai apima ir geresnes darbo sąlygas, ir stipresnius pareigūnų gebėjimus veikti kartu. Pareigūnai dalyvavo trijų modulių mokymuose, kurie apėmė bendrų veiksmų ir operacijų valdymą Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, tarpvalstybinių nusikalstamų veikų prevenciją ir tyrimą pasitelkiant kriminalinę žvalgybą bei taktinius veiksmus patruliuojant padidinto pavojaus sąlygomis“, – sako projekto įgyvendinimo darbo grupės narė Neringa Kačinskienė.
Bendradarbiavimą būtina tęsti
Europos Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato atstovas Szymon Pogorzelski pabrėžė būtinybę tęsti pradėtus darbus. Jo teigimu, Europos Komisija nuosekliai didina finansavimą sienų apsaugai, o tolesnės investicijos turi apimti infrastruktūros gerinimą ir pareigūnų kompetencijų stiprinimą.
Konferencijoje aptartos tolesnio bendradarbiavimo kryptys siejasi su kasdiene pasienio tarnybų patirtimi: reikia nuolat išbandyti informacijos perdavimo ir reagavimo tvarką, rengti bendras pratybas, užtikrinti ryšį ir atnaujinti pareigūnų žinias. Bendros veiklos ir incidentų analizė padeda nustatyti, ką dar būtina tobulinti, kad įsigyta technika, infrastruktūra ir užmegzti ryšiai būtų veiksmingai naudojami kasdienėje tarnyboje.
Projekto Nr. LTPL00353 „Bendri Lietuvos ir Lenkijos sienos apsaugos tarnybų veiksmai siekiant prisidėti prie saugesnės ir patikimesnės Europos“ biudžetas – 5 822 529,75 Eur, Europos Sąjungos parama – 4 658 023,80 Eur. Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga pagal Interreg VI-A Lietuvos–Lenkijos bendradarbiavimo programą.
