Kaip pastebi SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė, taupymo taktikos dažnai skiriasi priklausomai nuo amžiaus, tačiau siekis – bendras.
„Vyresni žmonės dažniau remiasi patikrintais būdais – seka akcijas leidiniuose, planuoja pirkinius iš anksto, gerai atsimena produktų kainas. Tai padeda išvengti spontaniškų pirkinių ir suteikia išlaidų kontrolės jausmą. Tuo metu jaunesni – labiau spontaniški, jiems svarbu patogumas, laiko taupymas ir išmaniosios priemonės: lojalumo programėlės, personalizuoti pasiūlymai ar net dirbtinio intelekto rekomendacijos, ką gaminti“, – sako ekspertė.
Ji tęsia sakydama, kad skirtingi kartų įpročiai gali atrodyti labai nutolę, tačiau iš tiesų jie veda ta pačia kryptimi.
„Šiandien taupymas vis dažniau reiškia ne kažko atsisakymą, o išmanų planavimą – tai ne apie mažiau, o apie protingiau. Svarbiausia rinktis tai, kas turi vertę būtent jums, atsižvelgiant į savo prioritetus. Skirtingi keliai – ar tai būtų patirtimi grįsti sprendimai, ar technologiniai įrankiai – abu geri, jei veda į sąmoningą vartojimą ir mažesnes išlaidas“, – pabrėžia S.Strockytė-Varnė.
Technologijos ar patirtis?
Pirkėjų taupymo įpročius stebi ir lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“. Pasak Snieguolės Valiaugaitės, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorės, tiek jaunesni, tiek vyresni pirkėjai ieško sprendimų, kurie būtų aiškūs ir padėtų sutaupyti.
„Vyresni pirkėjai dažniau pasikliauja savo patirtimi – jie turi aiškų pirkinių sąrašą, lygina kainas, apsiperka planuotai, stebi savaitės „Karštų kainų“ pasiūlymus, akcijas popieriniame leidinyje. Tuo metu jaunesni „Maximos“ pirkėjai vertina greitį ir patogumą – jie dažniau naudojasi išmania „Maximos“ programėle, kurioje gali virtualiai pamatyti savaitės leidinio kainų pasiūlymus, sudaryti pirkinių sąrašą, naudotis virtualia „Ačiū“ kortele, sekti sukauptus taip vadinamuosius „Maximos“ pinigus. Atsižvelgę į pirkėjų poreikių skirtumus, kuriame sprendimus, kurie tinka ir tiems, kurie pripratę prie fizinės „Ačiū“ kortelės ar popierinio kainų leidinio, tiek ir kitiems, kurie tikisi šias funkcijas rasti savo išmaniajame telefone. Esame lankstūs, kad apsipirkimas būtų patogus kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar įpročių“, – sako S.Valiaugaitė.
Pasak jos, „Maxima“ siūlo keletą patikrintų priemonių, padedančių pirkėjams sutaupyti – nuo lojalumo programos „Ačiū“ iki privačių prekių ženklų bei ilgalaikių sumažintų kainų sprendimų.
„Papildomai sutaupyti padeda ir mažiausios kainos savo grupėje produktų pasirinkimai – privatūs „Maximos“ prekių ženklai, tokie kaip „Extra Line“, „Farm Milk“, „Pormet“, „Ocean“ ar „Mio Rio“. Kitas populiarus visada geros kainas pasirinkimas – privatus „Maximos“ prekių ženklas „Well Done“, – vardija S.Valiaugaitė.
„Maxima“ siekia ne tik siūlyti taupymo sprendimus, bet ir skatinti racionalius vartojimo įpročius – padėti pirkėjams planuoti išlaidas, apsipirkti tikslingiau.
„Vienas tokių žingsnių – „nukalta kaina“, taikoma visai kavos kategorijai. Tai – sumažinta reguliari kaina, leidžianti mėgstamos rūšies kavą įsigyti geromis kainomis bet kuriuo metu – be akcijų medžioklės ar papildomo laukimo“, – pažymi „Maximos“ atstovė.
Taupymas prasideda namuose
Pasak finansų ekspertės S.Strockytės-Varnės, efektyviausias taupymas prasideda ne parduotuvėje, o planuojant išlaidas dar namuose.
„Net ir kelių dienų meniu sudarymas leidžia pirkti tikslingiau. Dažnai galime planuoti iš to, ką jau turime virtuvėje – tai reiškia, kad įsigyti reikia mažiau, o produktai sunaudojami laiku“, – sako ekspertė.
Ji taip pat siūlo turėti vadinamąjį „bazinių prekių krepšelį“ – įprastai perkamus produktus, kurių kainas verta žinoti. Tai padeda greičiau pastebėti vertingus pasiūlymus ir sumažinti išlaidas.
„Naudojant biudžeto planavimo programėles galima ne tik stebėti kainas, bet ir patogiai planuoti sąrašus, receptus, krepšelius. Tai padeda išvengti maisto švaistymo – o tai tiesiogiai reiškia mažiau išmetamų pinigų. Programėlės taip pat leidžia aiškiai sekti išlaidas, pamatyti, kur išleidžiama daugiausia, ir priimti sprendimus. Tai sutaupo laiko, padeda lengviau valdyti biudžetą ir priartina prie tikslo – sąmoningo vartojimo“, – pažymi S.Strockytė-Varnė.
Ko galime pasimokyti vieni iš kitų?
Abiejų kartų požiūriai į taupymą – vertingi. Pasak ekspertės, technologijos ir patirtis neturėtų konkuruoti – jos gali papildyti viena kitą.
„Vyresnioji karta galėtų drąsiau naudotis išmaniais sprendimais – jie palengvina kasdienybę. Tuo tarpu jaunesni galėtų pasimokyti kantrybės, ilgalaikio mąstymo, pirkinių planavimo. Kai susijungia technologijos ir patirtis – gauname efektyvų pinigų valdymo modelį“, – teigia S.Strockytė-Varnė.
Pasikeitė pati taupymo samprata. Jei anksčiau ji reiškė atsisakymą, šiandien tai vis dažniau reiškia sąmoningą pasirinkimą.
„Tai ne apie mažiau, o apie protingiau: rinktis tai, kas vertinga jums, o ne kitiems. Vartoti mažiau, bet kokybiškiau. Būtent tokia samprata padeda jaustis geriau ir finansiškai, ir morališkai – nes tai ne ribojimas, o sąmoningas pasirinkimas“, – apibendrina finansų ekspertė.
