Sekite 15min Google
„Luminor“ banko verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas teigia, kad kartu su verslu auga ne tik jo apyvarta – keičiasi ir finansavimo paskirtis. Iš pradžių lėšų dažniausiai reikia pagrindinėms veiklos priemonėms, vėliau vis svarbesnis tampa gebėjimas valdyti didesnių užsakymų sukuriamus pinigų srautus.
„Nedidelė įmonė pirmuosius augimo žingsnius dažnai gali finansuoti iš uždirbto pelno. Tačiau didėjant užsakymų apimčiai atsiranda laiko atotrūkis tarp išlaidų ir gaunamų pajamų: verslas įsipareigojimus turi vykdyti dabar, o atsiskaitymo sulaukia vėliau. Tokiu metu finansavimas tampa priemone, leidžiančia išnaudoti jau atsiradusias augimo galimybes“, – aiškina jis.
Verslą pradėjo augindama dukras
„Korlėjos“ direktorė Rita-Laimutė Valeškienė veiklą pradėjo 1991 metais, kai rinkoje ypač trūko kūdikiams skirtų prekių.
„Buvo blokada, griuvo rinkos, parduotuvės stovėjo tuščios ir trūko visko. Nėščios moterys alpdavo eilėse laukdamos, kol galės ką nors nupirkti būsimiems mažyliams. Tuo metu Vilniuje buvo dvi vaikų prekių parduotuvės – „Vaikų pasaulis“ ir „Gandras“, – prisimena ji.
Nors profesionalia siuvėja nebuvo, R. L. Valeškienė turėjo siuvimo įgūdžių. Pasiuvusi patalynę savo dukroms, kelis papildomus komplektus ji nusprendė pasiūlyti „Gandro“ parduotuvei.
„Nebuvau siuvėja, tik mėgėja. Pasiuvau dukroms ne visai paprastą patalynę – papuošiau ją aplikacijomis, kad būtų linksmiau ir joms, ir mums. Tos pačios dienos vakare paskambino parduotuvės direktorė ir pasakė, kad viską pardavė bei užsakė dar“, – pasakoja įmonės vadovė.
Pirmasis bandymas netrukus virto nuolatine veikla: daugėjo parduotuvių, augo apyvarta, o verslui prireikė atskirų patalpų ir finansavimo.
Kiekvienam augimo etapui – kitas poreikis
Pirmuosius penkerius veiklos metus „Korlėjos“ apyvarta augo šimtais procentų, todėl netrukus įmonei prireikė nuomojamų patalpų ir bankų finansavimo.
„Pirmasis kreditas buvo skirtas įrangai įsigyti. Kaip dabar pamenu – metinės palūkanos siekė 17 proc., tačiau tai mūsų neišgąsdino. Praėjome ir per bankų bankrotus, kuriuose netekome savo pinigų. Išgyvenome. Vėliau paėmėme antrą kreditą nuosavoms gamybinėms patalpoms įsigyti, trečią – transportui, o ketvirtą – apyvartinėms lėšoms“, – sako R. Valeškienė.
Kartu keitėsi ir įmonės veikla – „Korlėja“ pradėjo plėstis į viešbučiams ir restoranams skirtos tekstilės sritį. Kaip priduria D. Tamašauskas, skirtingiems augimo etapams reikalingi skirtingi finansavimo sprendimai.
„Įrangą ar patalpas verslas naudoja ilgą laiką, todėl tokias investicijas tikslinga finansuoti ilgesniam terminui. Apyvartinių lėšų finansavimą svarbu derinti prie užsakymų vykdymo ir atsiskaitymų ciklo. Taip išvengiama nereikalingos įtampos pinigų srautams“, – aiškina jis.
Didesniems konkursams – tvirtesnis pagrindas
Dar vienas „Korlėjos“ plėtros etapas prasidėjo įmonei ėmus dalyvauti viešojo sektoriaus pirkimuose – nauja veiklos kryptis tapo ir bendradarbiavimo su „Luminor“ banku pradžia.
„Ši veikla reikalauja ypač stabilaus finansinio pagrindo, kad galėtum būti tikras, jog sutartis bus įgyvendinta sklandžiai. Bendradarbiavimas su „Luminor“ banku mums leidžia efektyviau veikti viešojo sektoriaus pirkimų srityje ir dalyvauti didesnės apimties konkursuose“, – sako R. Valeškienė.
D. Tamašausko teigimu, laimėta sutartis įmonei reiškia ne tik didesnį užsakymą, bet ir įsipareigojimą jį sklandžiai įvykdyti. Todėl vertinant finansavimo poreikį svarbi ne vien konkurso vertė.
„Reikia atsižvelgti į sutarties vykdymo terminus, mokėjimų grafiką, įmonės turimus išteklius ir poveikį likusiai veiklai. Tinkamai apskaičiuotas apyvartinio kapitalo poreikis leidžia imtis didesnio projekto, nestabdant kitų užsakymų vykdymo“, – sako jis.
Daugiau laisvės rinktis
Ankstesniais „Korlėjos“ augimo etapais finansavimas buvo siejamas su apčiuopiamais pokyčiais – įranga, patalpomis ar transportu. Šįkart jo paskirtis buvo kitokia: „Luminor“ banko finansavimas pasitelktas įmonės veiklai viešojo sektoriaus pirkimuose.
„Tiesiogiai siuvyklos darbe pasikeitė nedaug. Banko finansavimas mums padeda toje verslo srityje, kurioje veikiame kaip tiekėjai, o ne gamintojai. Tačiau turėdami daugiau finansinių galimybių galime rinktis užsakovus, kurie sukuria didesnę pridėtinę vertę“, – sako įmonės direktorė.
Per daugiau nei tris dešimtmečius „Korlėja“ priėmė ir pelningų, ir nuostolingų sprendimų, tačiau nė vieno jų vadovė nelaiko beverčiu.
„Sprendimų per daugiau nei 30 metų buvo labai daug. Vieni atnešė pelno, kiti – nuostolių. Tačiau, jeigu galėčiau atsukti laiką, jų neatsisakyčiau, nes jie suteikė patirties, o tai versle yra svarbiausia. Na ir, žinoma, dar finansinė pagalvė“, – šypsosi R. Valeškienė.
D. Tamašausko teigimu, tvariai verslo plėtrai svarbus ne tik užsakymų dydis, bet ir jų pelningumas, atsiskaitymo terminai bei turimas finansinis rezervas.
„Pakankamas finansinis pagrindas leidžia įmonei rinktis tuos užsakymus, kurie labiausiai prisideda prie jos augimo. Kartu svarbu išlaikyti finansinę pagalvę netikėtumams – kai rezervas ir išorinis finansavimas yra subalansuoti, verslas gali įgyvendinti suplanuotus augimo žingsnius neprarasdamas atsparumo“, – apibendrina jis.
„Luminor“ bankas konsultuoja verslo klientus skirtingais jų augimo etapais ir padeda rasti konkrečius poreikius atitinkančius finansavimo sprendimus – nuo apyvartinių lėšų iki investicijų į tolimesnę plėtrą. „Luminor“ yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų teikėjas regione.
Daugiau apie finansavimo galimybes verslo augimui: Investicinė paskola | Luminor
